Oleksijus Davydovas dirbo Chersono valstybiniame universitete, Geografijos katedroje. Jis yra Ukrainos krantininkų mokyklos atstovas, tyrinėjantis jūros krantus. Jau kurį laiką Oleksijus bendradarbiavo kartu su Lietuvos jūrų krantininkais, o, prasidėjus karui, liepos mėnesį atvyko dirbti į Vilnių.
„Aš pats esu gimęs ir užaugęs Chersono srityje. Dažnai vykdavo lauko praktikos, mes dažnai lankydavomės Kachovkos hidroelektrinėje, prie pačios užtvankos, tai puikiai žinau tą vietą. Užtvanka yra aukščiau Chersono miesto“, – teigė O. Davydovas.
„Kachovkos užtvankos struktūra sudėtinga, tai yra damba, kuri sudaro vandenį. Antroji dalis – šliuzai, kurie praleidžia, jeigu reikia, vandens perteklių. Trečia dalis – pati hidroelektrinė, kuri gamina elektrą. Ir ketvirtoji dalis yra šliuzai, kurie praleidžia plaukiančius laivus“, – pasakojo jis.
„Tam, kad elektrinė efektyviai dirbtų, Dniepro vandens lygio skirtumas yra 16 metrų aukščio. Vadinasi, viršutinis baseinas 16 metrų aukštesnis už žemutinį. Tai didelis aukštis. Anksčiau, kai ten lankydavomės, mums sakydavo, kad ta užtvanka yra tiek stipri, jog, jeigu vyktų karas ir būtų numesta atominė bomba, ji turėtų atlaikyti ir nesugriūtų“, – aiškino O. Davydovas.
„Ten, kur įvyko pralauža arba buvo sugriauta užtvanka, ji buvo sugriauta būtent šliuzų dalyje, mašinų salės dalyje ir dar truputį salos. Vienu žodžiu, tai platus sugriovimas“, – pasakojo jis.
Anot pašnekovo, užtvankos griūtis įvyko birželio 6-ąją, labai anksti ryte.
„Palydovai neužfiksavo paties sprogimo, bet užfiksavo patį pralaužimą ir pačią pradžią, kada vanduo iš viršutinio baseino pradėjo veržtis į žemutinį ir labai greitai tie lygiai išsilygino. Mes dabar turime pasekmių. Matome, sekame pasekmes“, – teigė Oleksijus.
„Buvo įdomu stebėti, kaip vystysis tas prasiveržimas, mat egzistuoja daug hidrodinaminių modelių. Vis dėlto, 16 metrų skirtumas yra didelis, be to, topografija lemia prasilaužusio vandens srauto eigą“, – dalinosi jis.
Anot O. Davydovo, svarbu pažymėti, kad Dniepro upė teka įdomia ir neįprasta geomorfologine forma, – dešinysis krantas 25 metrais aukštesnis už kairįjį. Jo teigimu, taip yra dėl tektoninio lūžio.
„Dešinysis krantas, aukštesnis, dabar priklauso Ukrainai, laisvai teritorijai, o kairysis krantas, žemesnis, yra okupuota teritorija. Labai įdomiai pasiskirstę vandens srautai, – palei dešinį statų krantą vandens lygis buvo aukštesnis, jis atsiremdavo į šlaitą, o kairėj pusėj jis žemėjo greičiau ir užliejo dideles teritorijas, nes žemiau Kachovkos hidroelektrinės aukščiai yra maždaug 12 metrų, 5 metrai. Vienu žodžiu, jie visi buvo užlieti“, – pasakojo jis.
„Daugiau miestelių arba miestų yra kairėje, okupuotoje teritorijoje, bet jie mažesni ir išsidėstę palei upę: Naujoj Kachovka, Oleškai. Pats Chersonas yra dešiniame krante, aukščiau, bet labai nukentėję miesteliai – būtent kairėje, okupuotoje zonoje“, – teigė O. Davydovas.
„Reikia paminėti, kad praėjus trims valandoms po Kachovkos užtvankos griūties vandens banga pasiekė patį Chersono miestą. Po paros pasiekė ir Juodosios jūros įlanką. Ta banga buvo nevienoda ir kairiajame, ir dešiniajame krante“, – pasakojo jis.
„Prie pat užtvankos, kur yra miestas Naujoji Kachovka, bangos aukštis buvo apie 10 metrų. Tai tikrai didelis skirtumas, miestą užliejo. Vėliau, žemumoje link Chersono, aukštis buvo 5 metrai, dar arčiau jūros – 3 metrai. Atrodytų, kad 5 ar 3 metrai nedaug, bet ten yra žemumos, tag užliejo labai dideles teritorijas“, – teigė O. Davydovas.
Pašnekovo teigimu, prognozuoti, kada vanduo galutinai nuslūgs, – sudėtinga.
„Kodėl tai sudėtinga prognozuoti? Pirmiausia, mes nežinome, kokia yra pačios dambos situacija, kiek ten pralaužta. Antras dalykas, prasidėjo nepalankios klimatinės sąlygos – lietūs ir vakarų vėjai. Vakarų vėjai tie, kurie neša jūros vandenį aukštyn, į aukštupį. Taigi, sunku atsakyti, kiek dienų. Gal tai bus ir savaitė, gal daugiau“, – dalinosi jis.
„Iš vienos pusės, lyg atrodytų, kad tai lokali problema, apimanti tik 150 kilometrų žemiau pačios Kachovkos užtvankos, bet, iš tikrųjų, reikėtų atkreipti dėmesį, jog buvo nusausintas viršutinis baseinas, o, kaip žinome, prieš 37 metus įvyko kita katastrofa Černobylio atominėj elektrinėj, ir daug dumblo buvo nusodinta būtent šitame baseine. Dabar šis dumblas bus atsidengęs ir vėl gali sukelti grėsmę būtent dėl savo radioaktyvumo“, – aiškino O. Davydovas.
