„Darbo sąlygos, atmosfera labai priklauso nuo kiekvienos klinikos, specialybės. Turbūt daugiausia girdime apie pažeidimus, psichologinį smurtą, mobingą chirurginio profilio specialybėse, bet tikrai daugelyje specialybių yra vienokių ar kitokių niuansų, su kuriais susiduria jauni medikai“, – laidoje „Delfi diena“ pasakojo Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė.
Anot jos, kadangi jauni specialistai yra ne tik darbuotojai, bet ir studentai, tokia situacija dažnai naudojamasi, o patys medikai nedrįsta ieškoti pagalbos.
„Esame pririšti prie universitetinių ligoninių, prie tam tikrų skyrių, tai reiškia, kad iš jų išeiti, pakeisti darbo vietą dažnai yra neįmanoma. Tikrai yra atvejų, kai jaunų specialistų situacija naudojamasi, jais manipuliuojama, išeina didelė galios asimetrija ir kartais net sulaukti pagalbos yra sudėtinga“, – kalbėjo K. Norvainytė.
Jos teigimu, problemos, su kuriomis susiduria jauni medikai, – tai ir neapskaitomos darbo valandos, ir spaudimas, žeminimas, pasitaiko net fizinio smurto atvejų.
„Dalyje rezidentūrų yra ilgos darbo valandos, kai kada neapskaitomos, tinkamai neapmokamos. Kitais atvejais yra didžiulė biurokratijos našta – jauni medikai yra tie, kurie gauna visą „popierizmą“, kurie turi atlikti visą juodą darbą. Taip pat gali būti atvejai, kai tiesiog taikomas spaudimas pačiame darbe – žinau, kad kai kurie [specialistai] tikrai yra žeminami ir prie pacientų, gali būti daromas spaudimas per personalo susirinkimus. Tų atvejų yra daugybė“, – sakė jaunųjų medikų atstovė.
„Esame girdėję ir tokių atvejų, kai operacinėse įrankiai yra laidomi į jaunus specialistus“, – pridūrė ji.
Ne pavieniai atvejai
Anot K. Norvainytės, panašių atvejų pasitaiko tiek universitetinėse, tiek regioninėse ligoninėse.
Kaip teigia Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė, labai įvairus ir spaudimą patiriančių medikų amžius – su problemomis susiduria ne tik jauni specialistai.
„Iš tiesų yra pažeidžiami visų amžiaus grupių darbuotojai. Dabar šiauliečiai skambina, pasakoja savo istorijas, tai labai įvairaus amžiaus žmonės“, – teigė Seimo narė.
„Teisinė bazė Lietuvoje yra nebloga, klausimas, kodėl jinai neveikia, yra pats sudėtingiausias. Darbuotojai, matyt, bijo kreiptis pagalbos, išsakyti problemas“, – laidoje „Delfi diena“ svarstė ji.
Seimo narys Linas Slušnys pabrėžė, kad tai nėra pavieniai atvejai, o kone „tradicija“, kuri pastebima ne tik sveikatos, bet kai kada ir švietimo sistemoje.
„Mes neturime pakankamai žmonių, kurie vadovų pozicijose turėtų aukštesnį empatiškumo lygmenį. Mes vis dar esame, ko gero, XIX amžiaus pradžioje pagal savo požiūrį, kaip reikia žiūrėti į atjautą. Pasaulis jau kokių 30–40 metų suvokė, kad reikia pirma žiūrėti ne ekonomiką, o užtikrinti žmogaus saugumą, gerą emocinę būseną ir tada ekonomika darysis gera. Pas mus vyksta atvirkščiai.
Vadovas tampa direktoriumi ir pirmiausia, ką jis pradeda daryti, jis rūpinasi pinigais. Visa kita tampa tarsi antraplaniai dalykai. To suvokimo nėra. Čia ne pavienis atvejis, visa vadyba yra tokia. Tik pasaulinių kompanijų atstovai, kurie ateina su visai kitokią kultūra, pradeda suvokti, kad darbuotojo emocinė sveikata, saugumas yra pats svarbiausias“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo L. Slušnys.
Sekmadienį socialiniuose tinkluose pasklido žinutės apie iš gyvenimo pasitraukusią jauną gydytoją, dirbusią anesteziologe-reanimatologe Šiaulių Respublikinėje ligoninėje. Pasak ligoninės atstovų, gydytoja buvo atleista iš darbo praėjusį ketvirtadienį dėl šiurkštaus pareigų pažeidimo.
