Situacija Ukrainoje
Kol daugelio mūsų dėmesys buvo nukreiptas į NATO viršūnių susitikimą, karas Ukrainoje – nesustojo. Anot V. Malinionio, fronte ir toliau vyksta mūšiai, ukrainiečiai vysto kontrpuolamąsias operacijas ir pamažu stumiasi į priekį užimdami teritorijas.
„Ukrainiečiai dabar vysto tempą, to rodiklis yra daugiau atsiimtų kilometrų. Aišku, pralaužti įrengtas Rusijos daugiasluoksnes gynybos pozicijas, apkasus yra ganėtinai sudėtinga, kadangi jie turėjo pusę metų laiko jas įrenginėti ir jas įrengė gerai. Tikėtis, kad greitai tai pavyks – nelabai verta“, – aiškino jis.
V. Malinionio teigimu, dabar ukrainiečiams svarbiausia stabilus ir pakankamas ginkluotės tiekimas.
„Dabar NATO valstybės turi labai gerai įsiklausyti, ko prašo generolas Zalužnas, o jis prašo toliašaudės ginkluotės, prašo F-16. Dėl F-16 – nemanau, kad tai greitai įvyks, be rudens jie turbūt negaus tų lėktuvų, bet toliašaudę ginkluotę gali gauti labai greitai, čia reikia tik pagrindiniam mūsų NATO sąjungininkui, Jungtinėms Amerikos Valstijoms, valios ir tos raketos ten atsidurs labai greitai. Tai galėtų pagreitinti Ukrainos sėkmę“, – aiškino jis.
Anot jo, šiuo metu fronte vyksta esminiai momentai.
„Ukrainos kariuomenė vis tiek negali amžinai gyventi kontrpuolamosiomis operacijomis. Jeigu jiems nepavyks atsiimti daug teritorijos, aš jau apie visą nekalbu, jie bus priversti kažkuriuo momentu kulminuoti, tai yra sustoti, o tada, vėlgi, dar ilgesniam laikui nusitęs visas šitas dalykas“, – teigė V. Malinionis.
Jo teigimu, mes visi laukiame vis geresnio ir didesnio proveržio, bet tam, kad jis įvyktų, reikia, kad Vakarai nesustotų remti Ukrainos ir paramą tik didintų.
NATO viršūnių susitikimo rezultatų nauda Ukrainai
Vertindamas NATO suvažiavimo rezultatus ir jų naudą Ukrainai, V. Malinionis teigė, jog visada norima tik daugiau NATO aktyvumo ir daugiau gerų rezultatų, tačiau yra ir kuo pasidžiaugti.
„Gera žinia ta, kad šalia NATO susitikimo vyko ir G7 susitikimas, kur dvi šalys pagrindinės iš septynių valstybių paskelbė, kad Ukrainai padės. Taip pat yra tas pažadas, kad ukrainiečiai gaus, vis dėlto, pakvietimą į NATO ir jiems nereikės veiksmų plano įgyvendinti, jie bus priimti be jo. Čia geros žinutės“, – teigė V. Malinionis.
Anot jo, narystės veiksmų plano atsisakymas yra svarbus, nes, laikantis jo, Ukrainos narystės NATO klausimas tik būtų vilkinamas.
„Tas narystės veiksmų planas yra vilkinimo įrankis, nes ten yra daug visokiausių žingsnių, kuriuos kandidatė valstybė turi praeiti: sąlygos tam tikros turi būti, galbūt korupcijos kažkoks procentas sumažintas, anglų kalbos galbūt kažkiek reikia, kad mokėtų – ten yra tam tikri namų darbai. Mes visą tą rutiną praėjome, Lietuva įgyvendino tą planą, bet ukrainiečių kariuomenė dabar įrodė, kad ji kariauja už visą NATO, iš tikrųjų“, – aiškino pašnekovas.
Apie tai, kas džiugina Lietuvą
Nors, V. Malinionio teigimu, NATO viršūnių susitikimo rezultatų nauda Lietuvai tiesiogiai priklauso nuo to, ką gavo Ukraina, tačiau galime pasidžiaugti regioninių gynybos planų pokyčiais ir Švedijos narystės NATO klausimo sprendimais.
„Švedija yra labai gerai išvystyta valstybė. Jie turi milžinišką potencialą turėti labai gerą kariuomenę ir taip toliau. Aišku, ir jiems yra, kur tobulėti, ypatingai trečio straipsnio erdvėje, bet jie yra viena iš tų valstybių, kuri įeina į dešimtuką pagal gynybos pramonę. Jie turi labai gerų technologijų, taigi tai tikrai bus didelis indėlis“, – teigė V. Malinionis.
Anot jo, Švedija mums yra svarbi ir teritorine prasme.
„Ta teritorija, kurią jie atsineša su savimi, tai yra, ypač, Gotlando sala – ji strategiškai svarbi mums. Ją valdant NATO, tai tikrai įtakos ir mūsų gynybą, ir taip pat visą Baltijos regioną – čia yra labai gera žinia“, – teigė V. Malinionis.
Ukrainiečių nuotaikos
Portalo 15min.lt užsienio naujienų redaktorės A. Daukševič teigimu, iš NATO viršūnių susitikimo Vilniuje ukrainiečiai tikėjosi konkrečių pažadų, kurie būtų išrašyti popieriuje.
„Tarsi, iš vienos pusės, tai įvyko, kalbant apie didžiojo septyneto susitikimą su Volodymyru Zelenskiu, po kurio jis džiaugėsi, kad buvo pasirašyti susitarimai, tačiau jų turinio mes nežinome ir, vis dėlto, tam tikras kartėlis ukrainiečių pusėje liko“, – teigė pašnekovė.
Anot jos, nors patys ukrainiečiai suvokė, kad Vilniuje Ukraina nebus pakviesta į NATO, tačiau tam tikro nusivylimo liko.
„Mes neišgirdome nieko konkretaus. Mes neturime nustatytų laikotarpių, kada Ukraina turėtų tapti NATO nare ir taip pat kalbame apie reformas, kurias Ukraina turėtų įgyvendinti, tačiau, vėlgi, jos nėra konkrečiai nustatytos ir ta formuluotė, kuri yra galutiniame NATO dekrete, yra apie tai, kad Ukraina gali tapti NATO nare tik tuo metu, jeigu pritars visos valstybės ir ji atitiks nustatytus reikalavimus, visas sąlygas. Kokios tos sąlygos yra? Jų visada galima prigalvoti naujų, nes jos nėra išrašytos, kad tu galėtum tiesiog papunkčiui jas visas įgyvendinti ir jausti, kad jau esi žingsniu į priekį – todėl kartėlio iš ukrainiečių pusės tikrai liko“, – teigė A. Daukševič.
JAV prezidento kalba
Joe Bideno kalba Vilniaus universiteto kieme sulaukė nemažai visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Anot politologo L. Kojalos, kalba buvo solidi, atitinkanti Joe Bideno stilių, o išskirti vieną svarbią frazę joje būtų sudėtinga. Anot jo, reikėtų atkreipti dėmesį į pačią kalba siųstą žinutę.
„Buvo pademonstruota dar kartą, kad Jungtinių Valstijų ir Lietuvos draugystė yra labai tvirta. Ji apima ir saugumą, ir kitus aspektus, ir tai yra labai svarbu šiandieniniame pasaulyje, kuriame demokratinėms šalims kyla vis daugiau iššūkių. Ta bendrystė su galingiausia pasaulio valstybe mums tikrai yra svarbi ir taip pat yra labai svarbu, ką ir minėjo prezidentas Joe Bidenas, primindamas, kad Jungtinės Valstijos su Lietuva palaikė ryšį net ir tada, kai Lietuvos valstybingumas buvo labai sudėtingoje situacijoje, tai yra Sovietų okupacijos metais. Jungtinės Valstijos niekada tos okupacijos nepripažino“, – dalijosi jis.
Anot politologo, prezidentas savo kalboje palietė daug Lietuvai ir jos žmonėms svarbių dalykų. Itin svarbu ir tai, kad kalbą Joe Bidenas skyrė ne visam pasauliui, o būtent šalies gyventojams.
„Tie motyvai istoriniai, jie taip pat rodė mūsų tarpusavio bendrumą, vertybinį bendrumą, idėjinį bendrumą, kuris lydi šalis ne vieną dešimtmetį. Vėlgi, šiandieniniame pasaulyje tai anaiptol nėra duotybė. Mes turime daugybę iššūkių, apie kuriuos taip pat kalbėjo Joe Bidenas, ir mes juos galime įveikti tik būdami kartu“, – teigė L. Kojala.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje – ar galime jį vadinti istoriniu?
Artėjant suvažiavimui Vilniuje, buvo viliamasi, kad jis taps itin svarbiu ir istoriniu reiškiniu pasaulyje. Anot politologo L. Kojalos, susitikimo metu buvo priimta tikrai svarbių sprendimų, dėl kurių šį NATO viršūnių susitikimą ir pats Joe Bidenas vadino istoriniu, todėl dabar šią skambią frazę vartoti tikrai galime, o ateitis parodys, ar ji atitiko tam tikrus lūkesčius.
„Tikrai sprendimų buvo priimta labai svarbių, ypatingai, be abejo, dėl Švedijos narystės uždegta žalia šviesa, kuri, iš esmės, įtvirtina, kad NATO netrukus bus 32 valstybės – tai yra labai reikšminga, nes, priešingu atveju, atmosfera būtų tikrai niūresnė. Patvirtinti regioniniai gynybos planai – be galo svarbus veiksnys, ilgalaikėje perspektyvoje, mūsų regiono saugumui, nes NATO grįžta prie šaknų, NATO grįžta prie parengties lygio, kokio mes nematėme pastaruosius kelis dešimtmečius“, – teigė L. Kojala.
Anot jo, priimti sprendimai turės ilgalaikių pasekmių ir būtent tai leidžia sakyti, kad jie yra istoriniai.
„Paskutinis akcentas – be abejo, Ukraina. Taip, Ukraina nebuvo pakviesta į NATO, bet mes žinojome, kad tai nenutiks Vilniuje, apie tai buvo garsiai kalbama, bet, vis tik, jos integracija į NATO vyksta ir šiandien niekas nebekelia klausimo, ar Ukraina taps NATO nare. Klausimas yra, kada konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis“, – teigė L. Kojala.
Jo teigimu, nuspėti, kada tai įvyks – sudėtinga, tačiau Vilniuje priimti sprendimai, tokie kaip narystės plano atsisakymas, kelią narystės link sutrumpina.
Didžiuojasi šalimi
Paskutinėmis savaitėmis pasaulio dėmesys buvo nukreiptas į Lietuvą ir į Vilnių. L. Kojala laidoje teigė, jos tikrai turime kuo didžiuotis.
„Aš tikrai didžiuojuosi mūsų šalimi, kiekvienu jos gyventoju, pilietine visuomene, žiniasklaida, valstybės institucijomis. Aš manau, kad mes tikrai pasirodėme puikiai, priėmėme be galo didelį, globalų renginį, parodėme, kad Lietuva yra tvirta valstybė, pasirengusi tokiems iššūkiams valstybė, galinti kokybiškai atlikti visas funkcijas, nuo techninio pasirengimo iki visų politinių procesų įgyvendinimo“, – teigė jis.
Jo manymu, tą tikrai pastebėjo ir mūsų svečiai, ir tai yra labai svarbu.
„Net ir dabar, kai esame Europos Sąjungoje ir NATO beveik du dešimtmečius, tikrai ne kartą tenka išgirsti klausimus Vakarų šalyse, ar saugu atvykti į Lietuvą, ar čia galima investuoti, ar, galbūt, reikėtų ieškoti kitų šalių, dėl to, kad geopolitinė situacija yra labai įtempta. Manau, kad tokie susitikimai, tokios kalbos, kaip Joe Bideno, kuri buvo matoma visame pasaulyje – jos tikrai siunčia žinią apie Lietuvą ir ta žinia yra labai pozityvi“, – teigė politologas L. Kojala.
Lvivo gyventojų pastebėjimai
Ukrainoje, Lvivo mieste gyvenantis lietuvis A. Žaltkovski laidoje dalinosi, jog nerimo mieste pastarosiomis savaitėmis buvo daug, tačiau žmonės vis tiek stebėjo NATO viršūnių suvažiavimą Vilniuje ir tikėjosi tam tikrų dalykų.
„Visi iki vieno yra vienoje stovykloje ir yra nusivylę rezultatais. Buvo labai emocionalus lūkestis, kad tai yra ženklus, svarbus susitikimas. Iš Vilniaus yra didelis palaikymas ir Zelenskio spaudimas, kuris sugeba pasiekti aukštų rezultatų paskutiniu metu ir kurti stebuklus neapsakomus – užkėlė labai aukštus lūkesčius, kad kažką turi duoti. Dabar yra didelis nusivylimas“, – atviravo jis.
Anot jo, labai džiugina objektyvus Ukrainos žiniasklaidos požiūris į esamą situaciją.
„Aišku, yra ir kategoriškų pasisakymų, kad čia bijo Rusijos ir taip toliau, bet tos žiniasklaidos priemonės, kurias aš stebiu, tai jie parašo, kad tą dieną paskelbta daugiau paramos ginklais, kad yra tokia situacija, kad tai yra ilgas žaidimas, ilga kelionė ir labiau kažkaip taip racionaliai. Mane nustebino tas, nes žiniasklaida kaip tik labiau ant emocijų gyvena, bet čia daugiau tokio racionalumo, analitikos ir pasakymo, kad jie mūsų draugai, palaikykime ryšius su jais, mokykimės kurti partnerystę“, – teigė A. Žaltkovski.
Tiesa, jo manymu, Vilniuje NATO viršūnių susitikimui dėmesio buvo tikrai daugiau nei Ukrainoje, nes ten žmonės labiau stebi savo kasdieninį, o ne politinį gyvenimą ir bando kovoti su kylančiais iššūkiais.
„Vilnius labiau pergyvena dėl Ukrainos, kaip dėl šalies, dėl nacijos, o čia žmonės eina į darbą ir žiūri į savo kasdienybę. Pavyzdžiui, dabar buvau siuvykloje, kuri siunčia ir daro uniformas, ir kitokią aprangą, ją patys siuva ir ieško įmonių, kurios galėtų duoti užsakymų, apmokėtų jiems darbą. Kelias valandas kalbėjomės apie tai, kaip tą galima padaryti ir Lvivas, bent jau toje aplinkoje, kur aš sukuosi, gyvena daugiau tokiais kasdieniniais rūpesčiais“, – teigė A. Žaltkovski.
Visą laidą galite rasti Žinių radijo portale:
