„Girdžiu labai daug mitų, spekuliacijų, žiniasklaidoje pateikiama labai daug neteisingos informacijos. Noriu patikinti, kad rūpinimosi vaikais sistema Norvegijoje yra kurta labai kruopščiai. Pagal dabartinį modelį jau užaugo trys norvegų kartos. Mitas, kad „Barnevernet“ organizacijos nariai yra kažkokie bejausmiai monstrai, kurie tiesiog nori išplėšti vaikus iš tėvų. Tėvų teisės yra apribojamos tik kraštutiniu atveju“, – interviu DELFI sakė jis.
Norvegai piktinasi, kad „Barnevernet“ žiūri per atlaidžiai
Anot Norvegijos ambasadoriaus Lietuvoje, tokios spekuliacijos atsiranda todėl, kad lietuviai ir norvegai yra labai skirtingi, skirtingai žiūrime ir į vaikų auklėjimą.
„Kai Lietuvoje kalbama apie tai, kokie vaikų teisių specialistai yra beširdžiai, norvegai piktinasi, kad „Barnevernet“ dar per mažai stengiasi dėl vaikų. Jie girdi, kad nemažai Norvegijoje augančių vaikų yra nelaimingi, jiems reikia pagalbos, tad piktai klausinėja, tai kur yra tie „Barnevernet“? Kodėl jie nieko nedaro? Tad šiuo atveju yra dvi pusės. Norvegų kultūra yra vienokia, lietuvių – kitokia, normalu, kad atsiranda nesusipratimų“, – pastebėjo jis.
D. M. Halvorsenas patikino, kad vaikai iš lietuvių šeimų Norvegijoje atimami labai retai. Per dvejus metus buvo 13 tokių atvejų, 10 iš jų buvo išspręsti biologinių tėvų naudai. Iš viso Norvegijoje gyvena apie 60 tūkst. lietuvių.
„Taigi tai tikrai nėra masinis reiškinys. Daug Norvegijoje gyvenančių lietuvių niekuomet nėra susidūrę su „Barnevernet“, tačiau normalu, kad žiniasklaidoje nuolat girdint neteisingus faktus, kad vaikai iš Norvegijoje gyvenančių lietuvių yra atimami už nieką, kyla tam tikra įtampa“, – pripažino jis.
Pagrindinis organizacijos tikslas – padėti tėvams
D. M. Halvorsenas patikino, kad „Barnevernet“ organizacijoje dirba protingi, puikiai įstatymus išmanantys ir vaikams padėti norintys specialistai, kurių pagrindinis tikslas tikrai nėra paimti iš šeimų kuo daugiau vaikų.
„Jie siekia padėti šeimoms, apginti vaikų interesus. Vaiko apsaugos tarnyba 8 atvejais iš 10 savanoriškai padeda problemų su vaikų auklėjimu turinčioms šeimoms, kad vaikas galėtų gyventi savo namuose.
Dabar, kai tiek daug skubama, dirbama, vaikai neretai lieka pamiršti. Reikia suprasti, kad Norvegijoje, pavyzdžiui, tėvai negali tiesiog pasiimti savo vaiko iš mokyklos ir išvykti atostogauti apie tai neįspėję mokyklos, negavę jos atstovų leidimo, sąrašo, ką per tą laiką jis turi išmokti. Taip yra pažeidžiami vaiko interesai, teisė į mokslą. Sutinku, kad neseniai į Norvegiją atvykę žmonės gali sunkiai suprasti, kodėl taip kišamasi į vaikų auklėjimą šeimose, tačiau „Barnevernet“ svarbiausia vaiko gerovė“, – patikino jis.
Ar paimti vaiką iš šeimos, sprendžia ne „Barnevernet“
D. M. Halvorsenas sutiko, kad daugiau problemų turbūt kyla dėl to, kad minėta organizacija atsisako bendrauti su visais, išskyrus vaiko tėvus ar tam tikras teisines institucijas, tad jų veikla neretai yra mistifikuojama.
„Barnevernet“ yra saistoma griežtų konfidencialumo nuostatų. Tai reiškia, kad vaiko apsaugos tarnyba negali teikti informacijos apie atskiras bylas niekam kitam, išskyrus bylos šalims. „Barnevernet“ veikla apsiriboja Norvegija, ši organizacija yra decentralizuota, ji neturi jokių instrukcijų iš vyriausybės, jų atstovai patys priima sprendimus. Tiesa, tai tikrai nereiškia, kad jie yra visagaliai. Organizacijos atstovai tikrai negali vieni nuspręsti, ar vaiką reikia paimti iš šeimos, ar jo tėvams reikia apriboti vaiko globos teises. Taip elgiamasi tik kritiniu atveju, kai jokios kitos jų taikomos priemonės nebeveikia. Tėvų globos panaikinimui yra keliami griežti reikalavimai, sprendimą dėl globos, išsamiai apsvarsčiusi visus bylos aspektus, priima Apskrities socialinės rūpybos taryba“ – sakė jis.
Anot D. M. Halvorseno, vaikai iš šeimų yra paimami tik tais atvejais, kai jose nuolat užfiksuojami pažeidimai, tėvai atsisako bendradarbiauti su vaikų teisių specialistais.
„Tikrai nėra taip, kad vaikas atimamas po kažkokio vieno atvejo, tai sudėtingas sprendimas, kuriam įtaką daro daug kintamųjų. Manau, kad „Barnevernet“ laikosi teisingų veiklos principų, tyrimai rodo, kad Norvegijoje augantys vaikai yra vieni iš laimingiausių pasaulyje“, – pastebėjo jis.
Įsikiša, jei tėvai nesugeba pasirūpinti vaiku
„Tai reiškia, kad vaikai tikrai yra saugomi, jais yra rūpinamasi. Turime pripažinti, kad tikrai yra tokių šeimų, kuriose į vaikų interesus neatsižvelgiama. Kai kurie tėvai ne tik nėra motyvuoti tinkamai rūpintis savo vaikais, bet ir neturi tam reikiamų įgūdžių. Todėl normalu, kad tokia organizacija gyvuoja ir padeda tėvams to išmokti, juos konsultuoja ir prižiūri tokiose šeimose augančius vaikus“, – mano D. M. Halvorsenas.
Jis patikino, kad vaiko apsaugos tarnyba pagal įstatymą privalo įsikišti, jeigu tėvai nesugeba pakankamai gerai pasirūpinti vaiku.
DELFI primena, kad vaikų gerovės bylos sprendžiamos dvišalių susitarimu tarp valstybių pagrindu. Lietuvos ir Norvegijos institucijos bendradarbiauja šiais klausimais nacionalinės teisės ir tarptautinių susitarimų rėmuose.
Gabrieliaus mamai reikėjo elgtis kitaip
Paprašytas prognozuoti, kaip Gabrieliaus situacija galėtų pasibaigti, D. M. Halvorsenas patikino, kad šiuo metu vyksta sudėtingas visų duomenų rinkimo, tyrimo procesas, kurio baigties taip paprastai nuspėti negalima.
„Tačiau tikrai manau, kad įvykęs įstatymų pažeidimas, kai vaikas buvo pagrobtas, pakenkė jo mamos įvaizdžiui. Taip elgtis negalima, tai yra nelegalu“, – sakė jis.
Anot D. M. Halvorseno, vaikus svetur auginantys lietuviai turėtų suprasti, kad privalu laikytis tos šalies, kur jie gyvena, įstatymų.
„Informacijos apie vaikų auklėjimą svetur tikrai nėra mažai. Jos galima rasti ir mūsų ambasados svetainėje, ir Lietuvos ambasados Norvegijoje svetainėje. Svarbu suprasti, kad Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, kuri yra inkorporuota į Norvegijos įstatymus, teigia, kad valstybė, kurioje gyvena vaikas, privalo apsaugoti vaiką pagal tos šalies įstatymus. Vaiko apsaugos įstatymas taikomas visiems Norvegijoje gyvenantiems vaikams, nepriklausomai nuo gyvenimo Norvegijoje statuso ar pilietybės, įskaitant ir Norvegijos piliečius. Tad kai vaikai patiria smurtą, prievartą arba yra kaip nors kitaip neprižiūrėti, valstybinės institucijos turi reaguoti ir įsikišti. Tokiais atvejais vaiko gerovės aspektas yra svarbesnis nei tėvų interesai“,– patikino jis.
