Po didinamuoju stiklu: didžiausios L.Graužinienės bėdos

Prezidento rinkimų mozaika po truputį ima dėliotis: kandidatu tikrai nebebus nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas, tačiau į rinkimų traukinį neseniai įšoko Vilniaus meras Artūras Zuokas ir buvęs dabartinės šalies vadovės patarėjas Linas Balsys. Kiek anksčiau savo atstovu rinkimuose socialdemokratai išsirinko Zigmantą Balčytį, o valstiečiai žalieji – Ignalinos merą Bronį Ropę.

Tačiau esama ir keleto nežinomųjų. Pirma, nėra žinoma, ar Darbo partijai tikrai atstovaus Artūras Paulauskas, ar vis dėlto jį paskutinę minutę pakeis Loreta Graužinienė. Antra, „tvarkiečiai“ nepaskelbė, ar R. Paksui atsitraukus kandidatu į prezidentus tikrai taps Valentinas Mazuronis.

Trečia, savo apsisprendimo nepaskelbė dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.

Kauno technologijos universiteto docentas, Organizacijų vertinimo agentūros atstovas Petras Oržekauskas sutiko paanalizuoti visų potencialių kandidatų galimybes artėjančiuose prezidento rinkimuose: kas iš jų sudarys pilką masę, o kas pasirodys esantys stiprūs kandidatai.

D. Grybauskaitė. Sulauks kritikos bangos

P. Oržekauskas neabejoja, kad daugelio kandidatų į prezidentus tikslas – sudaryti platų frontą prieš dabartinę šalies vadovę D. Grybauskaitę.

„Vertinant situaciją, matosi, kad formuojasi (o galbūt ir tikslingai formuojama) „visa kariauna“, siekiant pašalinti D. Grybauskaitę. Motyvai. Tik ne tie, kurie oficialiai yra deklaruojami, kad atėję į Prezidentūrą, šalį valdys geriau ir efektyviau. Vertinant ekonominę Lietuvos būseną, kai kurių verslo ir politikų grupuočių turimas tam tikras sąlygas, didesnė motyvacijos tikimybė, kad siekiama „pastumti“ D. Grybauskaitę“, - teigia docentas.

Tačiau, pasak pašnekovo, D. Grybauskaitės stiprioji pusė, kad ją remia Liberalų sąjūdis ir stabiliu elektoratu pasižymintys konservatoriai. „Tai yra milžiniška parama“, - sako P. Oržekauskas.

Bet jis pažymi, kad per artėjančius rinkimus D. Grybauskaitė nenoromis susidurs su kur kas didesne kritikos banga, mat tai bus jau antroji, o ne pirmoji kadencija.

„Jai reikės pateikti: o ką aš siūlau? Per praėjusius rinkimus kritikos praktiškai nebuvo, o ir ką žmonės galėjo kritikuoti? Ji nebuvo nieko neigiamo padariusi, o tai kad dirbo Europos Sąjungos institucijoje, to nekritikuosi. Tuo metu nebuvo kritikos priežasčių“, - sakė P. Oržekauskas.

Tuo metu per šiuos rinkimus, jeigu D. Grybauskaitė sieks antros kadencijos, bus prisiminta, kad kažkada L. Graužinienei nepadavė rankos, kad nepasirašė kokio nors įstatymo projekto ar tiesiog darė didelę įtaką teisėsaugos institucijoms.

P. Oržekauskas, be kita ko, sako, kad artėjant rinkimams tikriausiai vėl bus sugrįžta prie D. Grybauskaitės biografijos detalių ir daliai žmonių tai gali turėti įtakos renkantis, už ką balsuoti.

A. Paulauskas. Buvęs prokuroras viename vežime su teisiamaisiais

Kauno technologijos universiteto docentas laikosi nuomonės, jog nors A. Paulauskas yra paskelbtas oficialiu Darbo partijos kandidatu prezidento rinkimuose, tačiau didelių perspektyvų neturi.

P. Oržekausko nuomone, A. Paulauskui stinga charizmos, jis negali ypatingai didžiuotis praeities darbais, o faktas, kad buvęs generalinis prokuroras šiuo metu sėdi viename vežime su teisiamais politikais, daugeliui rinkėjų gali atrodyti prastai.

„Galima teigti, kad jis tai daro tik kaip partijos kareivis, kuris klauso įsakymo, būdamas dėkingas už galimybę grįžti į politinę areną“, - svarsto politologas.

Mokslininkas sako iš oficialių A. Paulausko pasisakymų susidaręs nuomonę, kad A. Paulauskas daugeliu vidaus ir užsienio politikos klausimais turi kitokią nuomonę nei Darbo partija.

„Teigiamų pliusų A. Paulauskui neprideda ir tai, kad jis, buvęs valstybės generalinis prokuroras, aktyviai kovojęs su nusikaltimais, dabar sėdi viename vežime su teisiamaisiais, kaltinamais pakankamai sunkiais nusikaltimais. O kur dar jo šūkis „Nusipelnėme gyventi geriau“. Tai, matyt, nulems, kad jis prezidento rinkimuose dalyvaus (jei dalyvaus) daugiau kaip statistas“, - sako P. Oržekauskas.

60-ies metų amžiaus A. Paulauskas pagal išsilavinimą yra teisininkas ir 1990-1995 m. ėjo generalinio prokuroro pareigas, paskui dvejus metus dirbo generalinio prokuroro pavaduotoju, o 1997 m. tik per plauką nelaimėjo prezidento rinkimų. Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas A. Paulauską kaltino nurodžius pradėti ikiteisminį tyrimą prieš Darbo partiją, nes „darbiečiai“ parėmė A. Paulausko nušalinimą nuo Seimo pirmininko pareigų 2006 m. Šiuo metu A. Paulauskas yra Darbo partijos vicepirmininkas.

L. Graužinienė ir Ukmergės kirpėjos

Seimo pirmininkė L. Graužinienė nėra Darbo partijos kandidatė prezidento rinkimuose, tačiau politikos ekspertai neabejoja, jog ši politikė parlamento vadove tapo siekiant išbandyti, kokį rezultatą duos sąmoningai kurstomas priešiškumas dabartinei prezidentei D. Grybauskaitei.

Kaip DELFI jau rašė, viešųjų ryšių specialistas Artūras Jonkus įsitikinęs, kad Darbo partija tikrai svarstė galimybę prezidento rinkimams kelti Seimo pirmininkę L. Graužinienę. Tačiau bandymas nepavyko, nes L. Graužinienės reitingai ėmė smukti.

P. Oržekauskas teigia, kad net jeigu L. Graužinienė dalyvaus rinkimuose, rimta priešininke prezidentei D. Grybauskaitei jis netaps. Didžiausiu 51-erių metų amžiaus politikės trūkumu politologas įvardija viešuosius ryšius akcentuojant išvaizdą.

„Ji darė ir daro vieną esminę klaidą – savo populiarumą bandydama didinti vizualinio įvaizdžio pagrindu, nors tokios kompleksijos moterims tai padaryti yra pakankamai sunku. Tuo labiau, kad pirminiame etape savo įvaizdžio kūrėju pasirinko Mantą Petruškevičių, nesuprasdama kaip jį vertina visuomenė, ypač jaunoji jos dalis“, - sako politologas.

P. Oržekauskui įspūdžio nepaliko ir L. Graužinienės vieši pasipasakojimai apie tai, kaip ji kiekvieną rytą lankosi pas kirpėją Ukmergėje.

„Antrasis vizualinio įvaizdžio gerinimo etapas buvo vykdomas, kai buvo kalbama apie asmenines Ukmergės kirpėjas. Tai taip pat nepridėjo teigiamų balų. Aišku, tokias klaidas ji darė dėl nesupratimo, kad svarbesnis faktorius, lemiantis politikų populiarumą ar nepopuliarumą, yra reputacija“, - svarsto mokslininkas.

Pasak P. Oržekausko, dar viena L. Graužinienės bėda – nesugebėjimas užmiršti nuoskaudų, kad prezidentė jos nepatvirtino socialinės apsaugos ir darbo ministre.

„Ji nesugebėjo atsiriboti nuo „moteriškų ambicijų“ dėl anglų kalbos pamokų ir tai ją pastūmėjo į nereikalingą konfrontaciją su prezidente“, - sako politologas, kuris, kaip ir daugelis politikos apžvalgininkų, abejoja L. Graužinienės savarankiškumu.

V. Mazuronis. Dievas davė jam šansą, bet nedavė kitko...

Kalbėdamas apie 60 metų amžiaus partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmąjį pavaduotoją, aplinkos minsitrą V. Mazuronį, Kauno technologijos universiteto docentas buvo kritiškas. Pasak jo, Dievas jam davė unikalų šansą pasiekti karjeros aukštumas, tačiau nedavė gebėjimo tinkamai išnaudoti sąlygas savo populiarumui.

„Dievas jam davė unikalų šansą pasiekti tikrai neblogas politines ir viešojo sektoriaus aukštumas. Deja, nesuteikė kitos svarbios dedamosios – reikiamai išnaudoti turimas sąlygas, įgyvendinti tai, ką daugelį metų deklaravo savo partijos programose, ištaisyti buvusių valdančiųjų klaidas, apie kurias taip dažnai kalbėdavo būdamas opozicijoje“, - sako P. Oržekauskas.

Pasak politologo, paskutinis V. Maruronios žinomas veiksmas – prabangaus ministerijos automobilio pirkimas. Kaip žinoma, Aplinkos ministerija praėjusių metų pabaigoje paskelbė pirksianti 194 tūkst. litų kainuojantį automobilį „Volkswagen Phaeton“.

„Taigi tiek buvusios, tiek ir dabartinės veiklos kontekstas nesuteikia V. Mazuroniui galimybių aktyviai reikštis kaip kandidatui į prezidentus“, - sako mokslininkas.

Z. Balčytis. Tamsus arkliukas

Socialdemokratų kandidatą Zigmantą Balčytį P. Oržekauskas vadina „tamsiu arkliuku“, kuris daugeliui eilinių rinkėjų yra nežinomas. Pasak politologo, tikriausiai ne visi rinkėjai net žino, kad šis 60 metų amžiaus politikas visą kadenciją jau dirbo Europos Parlamente.

„Tai kol kas tiesiog žmogus su Z. Balčyčio pavarde“, - sako P. Oržekauskas.

Politologo vertinimu, Z. Balčytis atsidavęs partijai ir turi vieną gerą savybę: nėra susikompromitavęs. Jo nuomone, tinkamai parinkus viešųjų ryšių taktiką, politikas gali tapti plačiai žinomas ir įgyja šansų kautis su D. Grybauskaite antrajame prezidento rinkimų ture.

Ir nors, politologo manymu, Z. Balčyčio planus tikriausiai pakoreguos Artūro Zuoko pasiskelbimas kandidatu, tačiau socialdemokratą jis vertina kaip stiprų kandidatą.

A. Zuokas. Jis turi vieną gerą privalumą

P. Oržekauskas gana rimtai vertina 45-erių metų Vilniaus mero Artūro Zuoko ambicijas. Pasak politologo, šis politikas pakankamai gudrus, organizuotas ir geba derinti verslininko, politiko ir visuomenės veikėjo veiklas. Kaip privalumą jis vardija ir A. Zuoko aktyvumą ir „mokėjimą kalbėti“.

Kauno technologijos universiteto docentas neslepia manantis, kad A. Zuokas, kaip meras, turi galimybę pristatyti „aiškius veiklos rezultatus“ bei esą geba pripažinti savo klaidas.

„Jis turi ir dar viena privalumą, kuris pradėjo reikštis paskutiniuoju metu. Tai gebėjimas pripažinti savo klaidas (aišku ne visas) ir pasitraukti nuo idėjų ar iniciatyvų, kurios pasirodo neveiksmingos“, - sako politologas.

P. Oržekauskas pripažįsta, kad Vilniaus merą į dugną trauks „Abonento“ šleifas, tačiau jis esą yra tarp rimčiausių kandidatų prezidento rinkimams.

„Jeigu pavyktų pasiekti, kad rinkimai nesibaigtu pirmuoju turu, opozicijai tikrai būtų sunku pasirinkti, kurį kandidatą – Z. Balčytį ar A. Zuoką pastatyti prieš D. Grybauskaitę. Reikia neužmiršti, kad jo pusėje gali būto dar vienas svertas – Agnės Zuokienės buvimas socialdemokratų partijoje“, - teigė Kauno technologijos universiteto docentas.

DELFI primena, kad 2008 m. A. Zuokas Vilniaus apygardos teismo buvo pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo papirkti buvusį sostinės tarybos narį Vilmantą Drėmą. Politikui buvo skirta 12,5 tūkst. litų piniginė bauda. 2009-aisiais teistumas A. Zuokui buvo panaikintas, o pats politikas skelbėsi buvęs teistas „už gerus darbus“.

L. Balsys. Kritika prezidentei nepadės?

Didžiausiu 52-ejų metų Seimo nario Lino Balsio privalumu P. Oržekauskas laiko žurnalistinio darbo patirtį, nes esą tai lemia gebėjimą analizuoti informaciją ir atskirti pelus nuo grūdų. Pasak jo, žurnalistinė patirtis taip pat dažnai reiškia, kad asmuo yra susipažinęs su daugeliu rinkėjams svarbių temų.

Pasak P. Oržekausko, L. Balsys, be kita ko, nutuokia, kas vyksta Prezidentūros darbo užkulisiuose, ir pažįsta savo konkurentę, buvusią savo vadovę D. Grybauskaitę.

„Bet ar to užtenka, kad jis galėtų būti toks rimtas potencialus kandidatas? Eiliniam rinkėjui jis mažai žinomas, nors aukštesnio lygio elektoratui tikriausiai žinomas. Ir jį žino ne dėl to, kad jis buvo prezidentės patarėjas, o dėl to, kad išėjo iš patarėjų“, - teigė P. Oržekauskas.

Kaip žinoma, L. Balsys dirbo D. Grybauskaitės atstovu spaudai, tačiau 2011 m. pasitraukė iš pareigų, nes „nesutapo požiūriai į visuomenės ir valstybės gyvenimą“. Tapęs Seimo nariu L. Balsys nevengė kritikos buvusiai savo vadovei ir teigė, kad jautė jos kerštingumą.

Prieš laimėdamas Seimo nario vietą L. Balsys pradėjo vadovauti „Žaliosios politikos institutui“, tapo Lietuvos žaliųjų sąjūdžio pirmininku.

„Tačiau tas žaliasis judėjimas Lietuvos partijų kontekste nėra toks reikšmingas, kuris duotų didelių dividendų, žaliųjų tematiką eksploatuoja ne tik jie“, - sako mokslininkas.

„Tai nėra tas arkliukas, ant kurio būtų galima taip gražiai pajodinėti“, - pridūrė P. Oržekauskas.

Klausiamas, ar L. Balsiui gali atnešti naudos priešiškumo D. Grybauskaitei demonstravimas, politologas pabrėžė, jog dabartinę prezidentę kritikuoja daugelis kandidatų, o kritika yra Lietuvos politinės kultūros dalis. Dėl šios priežasties L. Balsio kritika nėra kuo nors išskirtinė.

P. Oržekauskas sako, kad L. Balsys yra netinkamas kandidatas į prezidentus ta prasme, jog neturi jokios valstybės valdymo patirties.

„Jis simpatiškas, fotogeniškas žmogus. Taip, jis moka gražiai kalbėti, moka koncentruotai pateikti informaciją. Bet žurnalistai visi tai moka. Manau, kad jis pats viską supranta ir rinkimai yra tik siekis pasitikrinti save“, - sakė mokslininkas.

B. Ropė. Kandidatas be veido

Kalbėdamas apie Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatą Bronį Ropę politologas teigė negalįs prisiminti viešų šio politiko kalbų, nors jo biografija kone ideali: žmogus kilęs iš liaudies, sukūręs šeimą, buvo išrinktas geriausiu 2010 m. meru.

„Tačiau ar to užtenka?“ - klausė P. Oržekauskas.

Pašnekovo nuomone, ilgametis Ignalinos rajono meras B. Ropė rinkimuose dalyvauja tik dėl partijos, kuri nori pademonstruoti, jog ir ji turi savo kandidatą.

Todėl B. Ropės mokslininkas nevertina kaip rimto varžovo kitiems kandidatams. Pasak P. Oržekausko, B. Ropė veikiausiai sieks tik pristatyti savo ir partijos idėjas bei padidinti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos žinomumą.

„Bet vieno dalyko negalėčiau pakomentuoti: man nėra tekę matyti jo vietų kalbų“, - sakė P. Oržekauskas.