Naujausią Delfi paviešintą istoriją skaitykite: Dar vienas nutylėtas pedofilijos skandalas: po prievartos stovykloje – kaltinimai garsiam advokatui
Kita sukrečianti istorija, kurią taip pat publikavo Delfi:
Tokių pataisų teismai ėmėsi po viešos kritikos, kad rengdami neviešus posėdžius jie siekia apsaugoti nusikaltimų aukas (dažniausiais nepilnamečius), tačiau iš tikrųjų yra apsaugomi pavojingi nusikaltėliai – jų asmens duomenys teismų posdėžių tvarkaraščiuose nėra skelbiami, todėl žiniasklaidos atstovai net neturi teisės žinoti, kas yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Šią problemą viešai iškėlęs ir teismų uždarumą kritikavęs pastaruoju ne vieną skandalingą pedofilijos istoriją atskleidęs naujienų portalo Delfi.lt specialusis korespondentas Dainius Sinkevičius sakė, kad dėl to visuomenė ilgą laiką nieko nežinojo apie buvusiam Seimo nariui Remigijui Ačui, jaunimo mentoriui Remigijui Jakščiui bei kitiems asmenims iškeltas baudžiamąsias bylas.
„Siekdami apsaugoti nukentėjusiuosius nepilnamečius teismai saugojo nusikaltimus padariusius asmenis“, – žurnalistas pažymėjo, kad žiniasklaida niekada neskelbia nukentėjusiųjų nepilnamečių asmens duomenų, be to, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo poveikio įstatymas visuomenės informavimo priemonėms draudžia skelbti net ir labai sunkius nusikaltimus padariusių nepilnamečių vardus ir pavardes.
Vis dėlto, žurnalisto teigimu, prieš gerą dešimtmetį priimtas šis įstatymas jau prasilenkia su realybe ir reikėtų svarstyti, ar išvis jis yra reikalingas. Tokios pozicijos laikosi ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo poveikio įstatymą anksčiau kritikavęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Andrius Vyšniauskas: „Iš esmės šio įstatymo nelabai ir reikia, nes jis nieko nei labai apsaugo, nei gerai veikia, juolab, kad yra gauta ganėtinai daug grupinių institucijų pastabų, jog tas įstatymas yra nereikalingas.“
Pasak jo, Teisėjų tarybos iniciatyva teismo posėdžių tvarkaraščiuose skelbti kaltinamųjų asmens duomenis net ir tuomet, kai itin jautrios bylos yra nagrinėjamos neviešuose posėdžiuose, turėtų padidinti pasitikėjimą visa Lietuvos teisine sistema.
„Visuomenė turi teisę žinoti apie asmenis, kurie yra kaltinami padarę nusikaltimus prieš mažamečius ar nepilnamečius asmenis, šis viešumas gali būti net kaip ir prevencinė priemonė, užkardanti naujus nusikaltimus – dabar pedofilams didžiausia bausmė yra net ne teismo skirta bausmė, kuri kartais būna vos ne pabaksnojimas pirštu, o viešumas, – to jie bijo labiausiai“, – sakė Delfi.lt specialusis korespondentas, pažymėjęs, kad neseniai už grotų pasiųstas jaunimo mentorius R. Jakštys net ir nuteistas toliau darė naujus nusikaltimus, nes apie jo nusikalstamą praeitį niekas nežinojo.
Keisti nuo 2014 m. galiojusią tvarką pasiūlė Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Nerijus Meilutis. Šiai iniciatyvai taip pat pritarė Lietuvos teismų ir administracijos duomenų apsaugos pareigūnas, pažymėjęs, kad dabartinio teisinio reguliavimo nuostatos yra ydingos, nes aplinkybė, jog byloje paskirtas uždaras teismo posėdis, savaime neturėtų reikšti, jog yra nevieši duomenys ir apie visus proceso dalyvius.
„Siekiant užtikrinti visuomenės teisę žinoti viešąjį interesą tenkinančią informaciją apie teismų veiklą ir bylas, siūlytina teismo posėdžių tvarkaraščiuose viešinti uždaruose teismo posėdžiuose nagrinėjamos bylos proceso dalyvių – fizinių asmenų – vardus ir pavardes“, – teigiama pareigūno rašte.
Savo nuomonę šiuo klausimu buvo pasiūlyta išsakyti visiems Lietuvos teismams – dauguma jų pritarė tokiai iniciatyvai.
Teisėjų tarybos Komunikacijos komitetas šį klausimą perdavė svarstyti teismų savivaldos atstovams, jie posėdį rengia penktadienį. Siūloma, kad teismas, nagrinėjantis bylą, turės nuspręsti, kiek ir kokios konkrečiai informacijos turi būti pripažįstama nevieša, ir tai aiškiai privalės nurodyti savo sprendime, taip pat procesiniame dokumente dėl uždaro posėdžio skyrimo turės pasisakyti dėl proceso dalyvių vardų ir pavardžių viešinimo arba neviešinimo.
Jeigu Teisėjų taryba pritars šiam pasiūlymui, jis turėtų būti įgyvendintas ne vėliau kaip per 2 mėnesius.
