Už patobulintą Administracinių nusižengimų kodeksą balsavo 63, prieš buvo 60, 2 Seimo nariai susilaikė. Už jį balsavo beveik visa Laisvės partijos frakcija, balsavime nedalyvavo tik Ewelina Dobrowolska, kuri šiuo metu serga.
Dekriminalizavimą palaikė 41 konservatorius, 5 balsavo prieš, už jį balsavo ir 9 Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai, 2 balsavo prieš, vienas šios frakcijos atstovas balsavime nedalyvavo.
Prieš patobulintą kodeksą balsavo 19 „valstiečių“ ir 8 Lietuvos regionų frakcijos atstovų.
Delfi žiniomis, palaikymo balsų projektui Laisvės partija tikėjosi iš socialdemokratų, tačiau didžioji šios frakcijos Seime iš posėdžių salės išėjo iki balsavimo. Projektą palaikė tik Dovilė Šakalienė, 3 šios frakcijos nariai balsavo prieš, 8 nedalyvavo.
Po balsavimo Seimo salėje kilo chaosas, nes opozicijos parlamentarai ėmė reikalauti perbalsavimo.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Domas Griškevičius pareiškė negalėjęs prisiregistruoti, todėl negalėjęs balsuoti. Tačiau posėdžiui pirmininkavusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen perbalsuoti neleido.
Į priėmimo procedūrą eiti negali
Nors Seimo nariai pritarė Administracinių nusižengimų kodekse numatytiems pakeitimams, balsuojant dėl Baudžiamojo kodekso pataisų sprendimas nepriimtas, tai reiškia, kad kol kas nėra nuspręsta po svarstymo pritarti, kad atsakomybė už mažą kiekį kanapių būtų išbraukta iš Baudžiamojo kodekso. Šį projektą Seimas atidavė tobulinti seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro teigimu, parlamentarų priimti sprendimai prieštarauja vienas kitam, jie į priėmimo procedūrą kol kas eiti negali.
„Prieštarauja. Administracinių nusižengimų kodekse mes jau sudėliojome šį bei tą, kad jau būtų galima nebe baudžiamuoju būdu bausti už nedidelį kiekį kanapių, o administracinio nusižengimo taikymo būdu. Bet dabar Baudžiamajame kodekse vis tiek lieka taip, kaip buvo. (...) Taip likti negali, tada pareigūnai nežinos, kurią atsakomybę taikyti“, – BNS sakė S. Šedbaras.
„Pagal visą logiką, turėtų taikyti administracinę, bet bet kuriuo atveju teisinėje sistemoje negali likti viena kitam prieštaraujančių normų“, – pridūrė jis.
Leiputė: tegul valdantieji patys ir priiminėja sprendimus
Opozicinės Seimo socialdemokratų frakcijos atstovas Gintautas Paluckas anksčiau minėjo, jog kanapių laikymo dekriminalizacija yra vienas iš partijos tikslų, tik rinkimų programoje galbūt nėra taip aiškiai išreikštas.
Vis dėlto ketvirtadienį per svarstymą dėl kanapių dekriminalizavimo didžioji dalis socialdemokratų balsavime nedalyvavo.
Už dekriminalizavimą pasisakė parlamentarė D. Šakalienė, Seimo nariai Liudas Jonaitis, Kęstutis Vilkauskas ir Tomas Bičiūnas balsavo prieš.
Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė Delfi tikino, jog aštuoni frakcijos nariai per balsavimą buvo Seimo salėje, tačiau nebalsavo ir taip esą išreiškė protestą.
„Taip, dalis mūsų nedalyvavo todėl, kad mes matome, jog šiandien vyksta politinis turgus – kitaip jo nepavadinsi, ir tai prasidėjo jau nuo darbotvarkės pakeitimo. Valdantieji dekriminalizavimo įstatymą palaikė kur kas svarbesniu negu asmenų su negalia reformą – šitas klausimas buvo išimtas matomai mainais, kad praeitų šis. Mes tokiuose veiksmuose nenorime dalyvauti“, – teigė politikė.
„Dabar yra svarstymo stadija, norėjom pasižiūrėti, kaip valdantieji, koalicija, trys dešiniosios partijos susitarė, tegul jie patys prisiima sprendimus. Tai jų yra santykių aiškinimasis, mes nenorime tame dalyvauti“, – pridūrė ji.
Pasiteiravus, kaip socialdemokratai bendrai yra nusiteikę dėl dekriminalizavimo, O. Leiputė tikino, jog politikai pasisako „prieš pirmą kartą įkliuvusių jaunų asmenų bandymą padaryti nusikaltėliais“.
„Manom, kad jauni žmonės turėtų turėti šansą pasitaisyti ir baudžiamoji atsakomybė yra perteklinė“, – sakė ji.
Pažymėjus, kad ketvirtadienį į Seimą atėjęs projektas ir yra apie tai, O. Leiputė su tuo sutiko: „Taip, tai yra apie tai, mūsų frakcijoje yra įvairios nuomonės šiuo klausimu.“
Parlamentarė nesiėmė teigti, kaip socialdemokratai dėl nedidelio kiekio kanapių turėjimo dekriminalizavimo balsuos per priėmimą.
„Matysim, priėmimas galbūt bus kitą savaitę. Mes išreikšim savo poziciją, savo poziciją turim. O kiekvienas Seimo narys yra laisvas balsuoti ir išreikšti savo nuomonę“, – pažymėjo O. Leiputė.
Jos matymu, ketvirtadienį Seime per svarstymą patvirtintas projektas dar gali keistis.
„Pažiūrėsim, kokių dar bus pataisų priregistruota priėmimo stadijoje. Tai iš esmės ir nulems, kaip mes balsuosim“, – teigė socialdemokratė.
Daug kritikos iš opozicijos per balsavimą dėl dekriminalizavimo sulaukė krikdemai, kurie pritardami esą išdavė savo vertybes.
Kasčiūnas: aš manau, šansų priėmimui nėra
Daug kritikos iš opozicijos per balsavimą dėl dekriminalizavimo sulaukė krikdemai, kurie pritardami esą išdavė savo vertybes.
Tiesa, pritarimą išsakė ne visi – prieš dekriminalizavimą balsavo parlamentarai Paulius Saudargas, Vilija Akenaitė-Abramikienė, Audronius Ažubalis, Valdas Rakutis ir Justinas Urbanavičius.
Savo ruožtu to paties krikdemiškojo flango atstovas parlamentaras Laurynas Kasčiūnas balsavo už. Jis tikino, kad balsavo nuosekliai.
„Kai Laisvės partija ėjo su siūlymu visus narkotikus mažo kiekio dekriminalizuoti, aš buvau prieš ir aiškiau sakiau, kad neškit tik kanapes, tada svarstysim“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį komentavo politikas.
Vertindamas tai, kad Seime kanapių dekriminalizavimas ketvirtadienį praėjo tik per plauką, tai yra vieno balso persvara, bei tai, kiek tai sukėlė aistrų, L. Kasčiūnas teigė, jog pataisų priėmimo nebus.
„Aš manau, šansų priėmimui nėra“, – kalbėjo parlamentaras.
Teigė, kad nuo kanapių priklausomu netapsi
Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas ketvirtadienį sakė, kad daugybė šalių yra nusprendę, kad ne su kuvalda, botagu ar bananu ar panašiai mėginama keisti žmonių elgesį ir gydyti ligas, jis ragino Lietuvą įsilieti į šių valstybių tarpą.
Jis citavo Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininką Skirmantą Bikelį, kuris yra sakęs, kad iš įstatymuose numatytų baudų dydžių panašu, kad 10 gramų kanapių sau parūkyti turėjimas kelia tokį pat pavojų, kaip 400 miesto gatvėmis be galvos lekiančių vairuotojų. Esą dekriminalizavimas būtų mažas žingsnelis balansuojant baudimo politiką.
Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis atkreipė dėmesį, kad jeigu pirminiame įstatymo projekte kalbėta apie daugiau narkotinių medžiagų, tai šiame patobulintame projekte kalbama tik apie marichuaną.
„Daug kas supranta, kad tie, kurie vartoja „žolę“ nėra priklausomi, nes nuo „žolės“ priklausomybė išsivysto labai retai. Bet „žolės“ vartojimas yra pirmas žingsnis į rimtesnių narkotikų vartojimą, pirmas žingsnis link tokios priklausomybės, kurią tikrai reikės gydyti“, – aiškino jis. A. Mazuronio teigimu, neaišku, koks projekto pagrindinis tikslas, kai jo iniciatoriai akcentuoja, kad jame kalbama apie požiūrį į narkomaniją, kaip į ligą.
„Valstietis“ Aurelijus Veryga sakė, kad šių medžiagų vartojimas kelis kartus padidina tikimybę susirgti šizofrenija.
„Pacituosiu švedų studiją – 45 tūkst. švedų karių stebėti 15 metų, buvo stebėta, ar jie vartojo kanapes, dar nebuvo sintetinių kanabinoidų. Tai kas buvo nustatyta, kad jeigu tas žmogus pavartojo kanapių bent penkis kartus – čia nėra daug, sutiksite turbūt, jauni žmonės prikvailioja daugiau kartų, jo rizika susirgti šizofrenija padvigubėja. O jeigu jis pavartojo 50 kartų, jo rizika susirgti išaugo 5 kartus“, – kalbėjo A. Veryga.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras pabrėžė, kad tai – ne juokas, o Seimas tokiu sprendimu parodytų, kad neva ši medžiaga yra mažiau pavojinga, nors tai esą ne tiesa.
Vadino satanistine dovana
„Čia turbūt tokia satanistinė Laisvės partijos dovana Lietuvai šventų Kalėdų proga“, – diskusijoje kalbėjo parlamentaras Mindaugas Puidokas.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis atkreipė dėmesį, kad jau dabar yra galimybė atleisti nuo atsakomybės, jei būna nustatyta, kad žmogus padarė klaidą, nusikaltimas mažareikšmis ir panašiai. „Mitas, kad už klaidą galima atsidurti kalėjime – negalima. Tikslas yra legalizuoti mažmeninę prekybą“, – įsitikinęs jis.
Linas Slušnys kalbėjo, kad vėzdas, kuris naudojamas valstybės vardu, irgi yra smurtas, o smurtas niekada nepadėjo spręsti problemų.
Siekė išbraukti klausimą
Opozicinių frakcijų atstovai, motyvuodami tuo, kad šiuo klausimu reikia gauti Vyriausybės išvadą, siekė, kad kanapių dekriminalizavimo klausimas būtų išimtas iš ketvirtadienio Seimo darbotvarkės, tačiau balsuodamas parlamentas nusprendė kitaip.
Vadinamajame kanapių dekriminalizavimo įstatymo projekte numatoma, kad baudos už mažo kiekio kanapinių preparatų turėjimą be tikslo juos platinti siekia nuo 30 iki 250 eurų. Tuo tarpu pakartotinai su šiomis medžiagomis sulaikytiems asmenims būtų taikoma nuo 250 iki 400 eurų bauda. Visais atvejais kanapės, jų dalys, aliejus, dervos, ekstraktai ar tinktūros būtų konfiskuojamos.
Nusižengęs asmuo galėtų būti įpareigotas ir dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose.
Asmuo, kuris savanoriškai kreiptųsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar valstybės institucijai pats atiduotų neteisėtai įgytas kanapes, jų produktus, būtų atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės.
Kokį kanapių kiekį laikyti nedideliu, nustatytų sveikatos apsaugos ministras.
Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, už kanapių gaminimą, perdirbimą, įsigijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą be tikslo parduoti ar platinti baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Laisvės atėmimas pagal BK netaikomas, jei medžiagos kiekis nedidelis (pagal Sveikatos ministerijos rekomendacijas – iki 5 gramų).
Tuo metu kanapių laikymas su tikslu platinti baudžiamas nuo 2 iki 8 metų laisvės atėmimu. Esant dideliems (> 500 g) arba labai dideliems kiekiams (> 2 500 g), bausmė didėja atitinkamai iki 8–10 ir 10–15 metų. Pagal esamą teismų praktiką dalijimasis marihuanos suktine jau yra platinimas, o jei asmuo pasidalija suktine su nepilnamečiu, gali grėsti nuo 3 iki 12 metų laisvės atėmimas.
Laisvės frakcija Seimui dar anksčiau teikė projektą, kuriuo buvo siūloma perkelti bausmes už mažą narkotinių medžiagų kiekį be tikslo platinti iš BK į ANK. Visgi, šiam projektui palaikymo Seime neužteko.
Buvo ne vienas siūlymas
Liberalų sąjūdžio atstovas Jonas Varkalys su kolegomis siūlė, kad tris kartus per vienus metus su kanapėmis įkliuvęs asmuo turėtų sulaukti įpareigojimo kreiptis į priklausomybės ligų centrą ir įvykdyti gydytojo psichiatro sudarytą gydymo programą.
Vis dėlto Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas šiam pasiūlymui nepritarė.
Konservatorius Paulius Saudargas ir dar keli parlamentarai siūlė griežtinti baudas: neteisėtas nedidelio kiekio kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas be tikslo platinti užtrauktų įspėjimą arba baudą nuo 100 iki 600 eur. Nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtrauktų baudą nuo 600 iki 2 tūkst. eurų.“
Tačiau TTK siūlė palikti mažesnes baudas. Balsuojant Seimas nepritarė P. Saudargo siūlymui ir palaikė TTK nuomonę.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas šių metų pradžioje skelbė, kad narkotikų paplitimas Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus išaugo pusantro karto.
