Pasak jo, spręsti švietimo sistemos problemas yra A. Monkevičiaus kompetencija, o Ministrų kabinetas priims sprendimus ten, kur jam priklauso, pavyzdžiui dėl pavaldžių įstaigų stambinimo.
Konkrečius planus dėl šių įstaigų pertvarkos švietimo ministras žada pristatyti vėliau.
„DELFI diena“ laidoje apsilankiusi Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė sako, kad ženklų, jog sistema yra ydinga – daugiau negu reikia.
Ministerijos ignoruoja signalus
D. Vilytė tikina, kad blogiausia, kai ministerijos arba konkrečios įmonės ignoruoja signalus, kuriuos siunčia auditoriai. Anot jos, tikrinti kiekvieną pirkimą būtų neracionalu ir tokio tikslo nėra. Specialistė taip pat paminėjo kelis konkrečius pavyzdžius, kai buvo sustabdyti pirkimai švietimo srityje.
„Švietimo srityje problematika nebuvo viešumoje labai eskaluojama. Tiesa, prie švietimo sistemoje esančių bėdų grįždavo Valstybės kontrolė. 2017 metų auditas, neseniai pasirodęs auditas, VPT yra prisilietusi prie keleto pirkimų, mes tikriname atskirų institucijų, organizacijų pirkimus. Kalbant konkrečiai apie švietimą, jau ir viešumoje nelabai seniai buvo pasirodžiusi informacija apie Ugdymo turinio centro pirkimo, kai buvo perkamas atnaujinimas, VPT įsikišo ir pirkimas buvo nutrauktas. Taip pat vienas iš naujesnių vertinimų buvo Švietimo aprūpinimo centro pirkimas, kai verslas, nelaimėjęs konkurso pasiskundė, kad perkančioji organizacija neatskleidė informacijos, ją slepia.
Jie bandė informaciją gauti iš pačios institucijos, vėliau įsikišome mes, buvo priešprieša, ilgas vertinimas. Galiausiai jie atskleidė tą informaciją. Galiausiai paaiškėjo, kad visa tai nesutampa su tuo, ką buvo ketiname pateikti mokykloms. Tada perkančioji organizacija buvo priversta peržiūrėti ir pasakyti laimėtojai. Bet buvo ir prieš tai stabdymai, pirkimų nutraukimai. Prisilietimų tikrai buvo, o dabar mes negalime sakyti, kad švietimo sistema gyvena kažkokioje eko sistemoje, kur nėra ydų, kurios yra pačioje valstybėje. Viešieji pirkimai yra instrumentas, kuris turėtų padėti viešajam sektoriui įsigyti prekes pačiu geriausiu būdu, bet labai dažnai auditai susideda į tai, kad yra bėdos pirkimuose, bet bėdos yra bendrąja prasme – planavime, lėšų surinkimo prasme. Švietimo sritis nėra išimtis“, - sakė D. Vilytė.
D. Vilytė akcentuoja, kad Vyriausybės ministrai signalizuoja skirtingą matymą, o nuolatiniai patikrinimai tik išryškina visos sistemos bėdas.
„VPT žiūri ten, kur yra labai didelės sumos. Mes nusistatome prioritetus ir žiūrime ta kryptimi. Elementai, patikrinimai turėtų signalizuoti sistemai, kad ją reikia tvarkyti. Prie kiekvienos institucijos nepastatysime kontroliuojančio asmens. Valstybės kontrolė davė signalus, kad yra blogai. Šiandien buvusi ministrė sako, kad yra nusistovėjusio vandens, tas pats mokytojų streikas.
Trečiadienį girdėjome, kad tos pačios Vyriausybės ministrai signalizuoja skirtingą matymą. Nesinorėtų užsivelti vien į tikrinimus ir auditavimus, reikėtų surinkti visus patikrinimus ir daryti tendencingas išvadas, kad mes matome bėdą“, - sakė D. Vilytė.
Skelbta, kad Nacionalis egzaminų centras už 78 tūkstančius eurų sudarė sutarčių su penkiais dabartiniais darbuotojais, dviem buvusiais darbuotojais ir keturiais susijusiose įmonėse dirbančiais žmonėmis.
„Mes esame maža valstybė ir giminių, susijusių žmonių ratas yra neišvengiamas. Yra klausimas, kaip mes valdome iškilusias situacijas, yra įstatymas, deklaravimo sistema, kuri užkerta galimus pažeidimus. Kaip yra suvaldomos viešų ir privačių konfliktų situacijos, kaip deklaruojama, - tai svarbu. Jeigu darbuotojas kažkur perėjo ir jo įmonė staiga pradeda laimėti konkursus. Klausimas, kokios žmogaus pareigos, ar nėra rizikos nutekėti informacijai.
Rizikos faktai yra iškelti. (…) Lietuvos reguliavimas yra gana griežtas, kalbant apie viešuosius pirkimus, mažos vertės pirkimų valstybėje vykdoma iki milijono. Reguliavimas su nauju direktyvos perkėlimu supaprastėjo mažos vertės pirkimo. Mes galvojame eiti administracinės naštos mažinimo keliu, kad būtų galima sumažinti administracines sąnaudas. Tai yra įmanoma, klausimas yra kitas, kiek iš ko pirkome“, - sako D. Vilytė.
Ženklų, kad sistema veikia ydingai, labai daug
Anot jos, sunku pasakyti, ar ateityje daugės auditų, tačiau ženklų, kad sistema ir kitose ministerijose yra ydinga – labai daug.
„Kaip sekasi kitoms ministerijoms su auditais, derėtų klausti pačių ministrų, ar ten yra bėdų – yra, ar valstybė gali sutaupyti, - tikrai taip. Sveikatos saugos srityje esančios bėdos, tiek įsikišus STT, mes matome, kad ten yra bėdų.
„Kiekviena iš tų 9 švietimo įstaigų kiekvienais metais vykdo šimtus pirkimų. Tikrinti kiekvieną pirkimą arba grįžti kelis metus atgal nėra racionalu, norėtųsi, kad valstybėje vyktų pokyčiai, kad visi auditai ir patikrinimai padėtų daryti išvadas, nenorėčiau, kad gyventume nuo skandalo iki skandalo. Ženklų, kad sistema veikia ydingai, yra užtektinai“, - „DELFI diena“ laidoje sakė D. Vilytė.
Galimai neskaidrūs pirkimai
Auditas parodė, kad dalis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžių įstaigų sudarydavo viešųjų pirkimų sandorius su savo darbuotojais, kai kurie įsigijimai vykdomi neefektyviai, o kai kur tvyro didelis nepotizmo lygis.
Pavaldžios įstaigos atliko daug konkurenciją galbūt ribojusių neskelbiamų pirkimų, dažnai institucijos prekes ir paslaugas įsigydavo iš vieno konkretaus tiekėjo, o viešuosius pirkimus atlikę darbuotojai neturėdavo tinkamos kompetencijos, rašoma audito ataskaitoje.
Dokumente teigiama, kad įstaigos nesugebėdavo įvertinti pirkimų apimčių, vertės ir turimų išteklių, todėl įsigijimai vykdyti ne pagal poreikį, o gautas lėšas, kurias siekta maksimaliai įsisavinti.
Dėl dviejų tyrimo metu paaiškėjusių epizodų siūloma kreiptis į teisėsaugą.
Audito metu tikrinta Švietimo ministerija ir 17 jai pavaldžių įstaigų.