Tačiau politinei V. Nekrašo karjerai tokie nuotykiai iki šiol nesutrukdė, nes Plungės gydytojas psichiatras puikiai geba akumuliuoti balsus savivaldos rinkimuose. Tai viena priežasčių, kodėl jis dar neišmestas iš Arvydo Akstinavičiaus vadovaujamos Lietuvos socialdemokratų sąjungos.
Kaip rašė „Plungės žinios“, laikraščiai „Žemaitis“ ir „Plungė“, problemų dėl V. Nekrašo elgesio buvo kilę dar 2008 metų gruodį, kai savo pavaldinę, su kuria galimai turėjo intymių santykių, policijos pareigūnų, medikų ir žurnalistų akivaizdoje nuogą išstūmė pro savo namų Noriškių kaime duris. Dar prieš šį incidentą tarp moters ir gydytojo psichiatro buvo kilęs konfliktas Plungės sveikatos centre, po kurio moteris kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių, jai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Plungės rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija 2009 m. vasario 12 d. yra pripažinusi, kad V. Nekrašas pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso reikalavimus deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų.
Šįkart V. Nekrašu skundžiasi kita buvusi pavaldinė, kuri teigia, kad gydytojas be jos leidimo paviešino intymias nuotraukas socialiniame tinkle „Facebook“, terorizavo ją ir jos sutuoktinį. Kaip pranešė „Plungės žinios“, šį incidentą aiškinsis Plungės rajono savivaldybės Etikos komisija.
„Mes tada aiškinomės, kas įvyko prieš tuos penkerius metus. Iš jo pusės tada buvo pasižadėta, kad tai nepasikartos. Tą istoriją vienaip interpretavo viena pusė, kitaip – kita. Rodiklis buvo – rinkimai, nes jeigu tame rajone už sąrašą, kuriame yra tas žmogus, balsuoja virš tūkstančio piliečių, tai yra tam tikras rodiklis“, - aiškino Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas A. Akstinavičius.
Tačiau A. Akstinavičius sako, kad šiuo metu V. Nekrašas ir visas Plungės skyrius nebevykdo Lietuvos socialdemokratų sąjungos įstatų, todėl rudenį susirinkusi partijos taryba veikiausiai svarstys jo šalinimą iš partijos.
Pats V. Nekrašas sakė, kad visi jo konfliktai bei romanai su pavaldinėmis politinei karjerai nekenkia, kenkia tik vaikams ir žmonai: „Politinei veiklai nekenkia, kenkia vaikams, kenkia žmonai, mano gyvenimui. O jūs ten dulkinkit viską toliau“.
V. Nekrašo UAB'o gijos – Kipre
Vienas Plungės rajono politikas (pavardė redakcijai žinoma – DELFI) pasakojo, kad V. Nekrašas į savivaldybės tarybą patenka daugiausia suagitavęs pacientus ir Plungės sveikatos centro darbuotojus.
„Mes visi vietoje čia žinome, bet žinome ir tai, kad bergždžios pastangos ką nors daryti. Ten pas jį yra ambulatorijos ir panašiai. Kai mes dalyvaujame panašiose veiklose, tai aš žinau. Žmonės sako, kad atvažiuoja V. Nekrašas ir suskaičiuoja – a, jūsų balsų nėra?“ - pasakojo Plungės politikas.
V. Nekrašas 2011 metų savivaldos rinkimuose surinko 531 pirmumo balsą ir pateko į savivaldybės tarybą. 2008 metų Seimo rinkimuose jis surinko 715 pirmumo balsų, tačiau į Seimą nepateko, nes Lietuvos socialdemokratų sąjunga neperžengė rinkimų barjero.
V. Nekrašui priklauso 50 proc. Plungės sveikatos centro akcijų, kitą pusę valdo Kipre registruota įmonė „Dalerne Enterprises Limited“.
Plungės sveikatos centro direktore dirba V. Nekrašo žmona Irena Nekrašienė, kuri taip pat yra savivaldybės tarybos narė. Sūnus Julius Nekrašas dirba rajono mero patarėju.
V. Nekrašas taip pat yra Žemaitijos medicinos centras akcininkas, kurio direktorė – irgi žmona I. Nekrašienė.
Plungės rajono politikas pasakojo, kad V. Nekrašo charakteris visiems seniai žinomas. Jo teigimu, V. Nekrašu besiskundžianti „moteriškė yra tik vienas nedidelis epizodas“.
Lėšų stygiumi nesiskundžia
Kaip liudija 2011 metų rinkimų į savivaldybės tarybą anketa, V. Nekrašas, būdamas dviejų privačių sveikatos centrų akcininku ir praktikuojančiu psichiatru bei neurologu, per metus gavo 92 tūkst. litų pajamų ir sumokėjo apie 12 tūkst. pajamų mokesčio.
Privalomo registruoti turto V. Nekrašas turėjo už 246 tūkst. litų, vertybinių popierių, meno kūrinių ar juvelyrinių dirbinių – už 68 tūkst. litų.
Gydytojas bei politikas taip pat turėjo 279 tūkst. piniginių lėšų, buvo suteikęs 95 tūkst. litų paskolą bei paėmęs 200 tūkst. litų paskolą.
Kandidatuodamas į Seimą 2008-aisiais V. Nekrašas nurodė už praėjusius metus gavęs 139 tūkst. litų pajamų, sumokėjęs apie 10 tūkst. litų pajamų mokesčio.
Tuo metu jo privalomo registruoti turto vertė siekė 674 tūkst. litų, vertybinių popierių ir juvelyrinių dirbinių turėjo už 58 tūkst. litų, o piniginių lėšų – apie 40 tūkst. litų. Tuo metu jis taip pat turėjo 200 tūkst. litų paskolą.
V. Andriukaitis: galėtume svarstyti, jei mums kas parašytų
Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis DELFI sakė negirdėjęs apie Plungėje psichiatru ir neurologu dirbančio V. Nekrašo problemas, nors iki 2005 metų abu politikai buvo vienoje Lietuvos socialdemokratų partijoje.
„Pirmą kartą girdėdamas tuos faktus, aš galiu pasakyti tik tiek, kad galbūt kas nors mums parašys raštą į Sveikatos apsaugos ministeriją. Tik turėdami teisinį pagrindą galėtume nagrinėti, kas čia įvyko. Mes iš tikrųjų nagrinėtume, nes etikos klausimus priklauso nagrinėti“, - sakė V. Andriukaitis.
Jis pabrėžė, kad Sveikatos apsaugos ministerija galėtų svarstyti ir konkretaus asmens galimybes dirbti mediko darbą, tačiau ministras sako, jog dėl gydytojo licencijos išdavimo ir atėmimo sprendžia Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Šio tarnybos direktorius Juozas Galdikas DELFI teigė, kad licencijos gydytojo veiklai gali būti atimamos dėl grubių medicininių klaidų arba dėl melagingų duomenų pateikimo.
„Gydytojams psichiatrams tos pačios taisyklės kaip ir visiems gydytojams: kad prarastų licenciją, jis turi padaryti grubią medicinos klaidą, kurią nustato ministro specialiai sudaryta komisija arba teismas. Arba jis turi per metus kelis kartus padaryti medicinos klaidas, kurias nustato ministerijos sudarytos medicinos komisijos. Dar vienas pavyzdys, jeigu mums pateiktų melagingus dokumentus, kad, pavyzdžiui, baigė aukštąją mokyklą, gavo diplomą, o diplomas – suklastotas“, - pasakojo J. Galdikas.
Klausiamas, ar gydytojas gali prarasti licenciją vertis gydytojo praktika sunkiai susirgęs, J. Galdikas teigė, kad įmanoma: „Tai būtų traktuojama kaip kvalifikacijos stoka. Tą irgi nustato ministro specialiai sudaroma komisija kiekvienu konkrečiu atveju. Bet tokių dalykų yra buvę labai retai – Akreditavimo tarnyboje dirbu daugiau nei 10 metų, bet per tą laiką yra buvę vos 2-3 tokie atvejai“.
Bioetikos komitetas: jei rašoma tiesa, gydytojas elgiasi neetiškai
Lietuvos bioetikos komiteto direktorius Eugenijus Gefenas, atsakydamas į DELFI klausimus, teigė, kad gydytojams keliami aukštesni teisiniai ir etiniai elgesio standartai, todėl gydytojai turi atsakingai vertinti savo elgesį ne tik atlikdami profesines pareigas, bet ir bendraudami su kolegomis bei viešajame gyvenime.
„Pagal kompetenciją vertindami žiniasklaidoje pateikiamą informaciją apie gydytojo V. Nekrašo elgesį, manytume, kad pasitvirtinus žiniasklaidoje pateikiamoms įvykių aplinkybėms, kai kurie gydytojo veiksmai prieštarautų visuotinai priimtiems gydytojo profesinės etikos principams, įtvirtintiems ir Lietuvos gydytojų sąjungos etikos kodekse“, - sako E. Gefenas.
Bioetikos komiteto direktoriaus teigimu, Lietuvos gydytojų sąjungos narių etikos kodeksas nurodo, kad gydytojų tarpusavio santykiai bei santykiai su kitais sveikatos priežiūros specialistais ir medicinos darbuotojais yra grindžiami pagarba vienas kitam, pasitikėjimu, geranoriškumu, taktiškumu ir sutarimo siekimu.
„Pasitvirtinus žiniasklaidoje pateikiamai informacijai apie gydytojo elgesį su registratūroje dirbusia kolege, jo elgesys būtų vertintinas kaip nesuderinamas su profesinės etikos reikalavimais“, - teigia E. Gefenas.