Apie šias nuotraukas verslininkas vengia kalbėti – nei kada, nei kokiu būdu jas įsigijo, tačiau tikino, kad niekam jų nerodė. Ir esą apie tai, kad jis šias nuotraukas turi, niekas net neįtarė – tai buvo jo paslaptis.

Tačiau tai nė kiek nepalengvino Sergejaus M. atsakomybės – vyras buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes per kratą jo namuose sostinės Lazdynų mikrorajone esančiame daugiabutyje buvo paimti du nešiojamieji kompiuteriai ir mobiliojo ryšio telefonas, kuriuose verslininkas buvo išsaugojęs pornografinio turinio nuotraukas.

Šiose nuotraukose buvo užfiksuoti seksualiai išnaudojami vaikai, kuriems dar nėra keturiolikos metų. Jų tapatybių pareigūnai nenustatė – greičiausiai vaizdus su prievartaujamais mažamečiais vaikais vyras atsisiuntė internetu.

Bylos duomenimis, Vilniaus policijos pareigūnai kratą Sergejaus M. namuose atliko dar praėjusių metų gruodžio 12 d. Kompiuteriuose ir telefonuose, kurie tapo pagrindiniai įkalčiai šioje baudžiamojoje byloje, pareigūnai aptiko daugiau kaip tūkstantį pornografinių įrašų ir nuotraukų. Tačiau tik dėl keturiolikos nuotraukų verslininkas buvo patrauktas atsakomybėn – visose šiose nuotraukose buvo vaizduojami vaikai.

Per apklausą verslininkas buvo labai nešnekus – iš karto pripažino, kad kompiuteriuose ir telefone esančios nuotraukos priklauso jam asmeniškai.

„Tačiau aš tikrai neprisimenu, kada juos parsisiunčiau“, – sakė Sergejus M.

Į klausimą„ kodėl tuomet šias nuotraukas išsisaugojo savo įrenginiuose, vyras taip pat negalėjo atsakyti.

„Nesilankiau interneto tinklalapiuose, kuriuose vaizduojami būtent vaikų pornografiniai vaizdai, – sakė Sergejus M. – Tie vaikai galėjo būti nebent bendruose pornografijos tinklalapiuose, kuriuose aš kartais lankausi.“

Vyras tikino, kad niekam „tokio pobūdžio nuotraukų“ niekada nerodė ir niekur jų nesiuntė.

Kaltę pripažinęs Sergejus M. prokurorų prašė jam iškeltą baudžiamąją bylą baigti teismui priimant baudžiamąją įsakymą – tokiu atveju bus skirta ne tik trečdaliu mažesnė bausmė, bet ir jis išvengs teismo proceso, nes tokias bylas teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Vilniaus miesto apylinkės teismas tokį Sergejaus M. prašymą patenkino – teisėja Lilija Tarčevskaja susipažino su ikiteisminio tyrimo metu policijos bei prokuratūros surinkta medžiaga ir konstatavo, kad yra įrodyta, jog Sergejus M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

„Kaltinamasis disponavo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami mažamečiai vaikai iki 14 metų amžiaus“, – teismo teigimu, Sergejaus M. kaltę patvirtina ne tik jo prisipažinimas, bet ir kratos, apžiūros protokoluose, specialistų išvadose užfiksuoti duomenys.

„Kaltinamojo atsakomybę lengvina, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi“, – teisėja L. Tarčevskaja pažymėjo, kad Sergejus M. padarė apysunkį nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę – Sergejus M. dirba, anksčiau teistas už kitokio pobūdžio nusikaltimus, baustas administracinėmis nuobaudomis.

Įvertinęs visas aplinkybes teismas nutarė Sergejui M. skirti 80 MGL (4 tūkst. eurų) baudą. Kadangi ikiteisminio tyrimo pradžioje vyras vieną parą praleido areštinėje, į bausmę buvo įskaitytas laikinajame sulaikyme praleistas laikas, todėl nuteistajam į valstybės biudžetą teks sumokėti 78 MGL (3,9 tūkst. Eur) baudą.

Be to, iš Sergejaus M. teismas nutarė konfiskuoti jam priklausančius du nešiojamuosius kompiuterius ir mobiliojo ryšio telefoną, kuriuose buvo laikomos nuotraukos su seksualiai išnaudojamais mažamečiais vaikais.

Delfi jau rašė, kad Sergejus M. praeityje turėjo problemų su teisėsauga, kai per tarpininką bandė papirkti jam iškeltą baudžiamąją bylą dėl sukčiavimo ir kitų nusikaltimų kontroliuojantį prokurorą.

Į šią istoriją buvo įsivėlusi ir vėliau dėl kyšininkavimo nuteista Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Nijolė Bareikienė. Ji savo pažįstamam buvo pažadėjusi pasikalbėti su Sergejaus M. bylą kontroliuojančiu prokuroru.

Šioje byloje Sergejui M. buvo pareikšti įtarimai dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo – pradėti tyrimą paprašė tuomečio Lietuvos edukologijos universiteto rektorius. Pareiškime jis nurodė, kad dar 2011 m. pasirašytame garantiniame rašte yra suklastotas parašas – garantija universitetas Grigiškių kredito unijai užtikrino, jog Serejaus M. vadovaujama viešoji įstaiga grąžins 426 tūkst. litų kreditą.

Tyrimo metu Sergejui M. buvo pateikti įtarimai ir dėl svetimo turto pasisavinimo. Per kratą jo namuose buvo paimti ne tik kompiuteriai, bet ir 30 tūkst. Lt sumai Danijos demokratijos fondo prie Užsienio reikalų ministerijos pasirašytas vekselis.

Pareigūnai išsiaiškino, kad Sergejus M. siekė, jog baudžiamoji byla jam būtų nutraukta – jis buvo pažadėjęs sumokėti 6 tūkst. Eur buvusiam muitininkui Albertui Ivanauskui, kurio draugas Rišardas Zelenovas, dirbęs Valstybės kontrolėje, puikiai pažinojo prokurorę N. Bareikienę.

Pareigūnai išsiaiškino, kad į N. Bareikienę dėl pagalbos nutraukiant tyrimą kreipėsi R. Zelenovas – su juo prokurorė susitikinėjo ne tik prie prokuratūros, bet ir prie Vilniaus apygardos teismo. Prokurorė buvo slapta sekama, be to, jos kabinete buvo įmontuota pasiklausymo aparatūra – būtent garso įrašai atskleidė, kad N. Bareikienė savo bičiuliui R. Zelenovui žadėjo, jog pasikalbės su kolega dėl bylos nutraukimo.

Maža to, prokurorė R. Zelenovui pažadėjo, kad prokuroras gali S.ergejui M. grąžinti per kratą paimtą vekselį ir kompiuterius, o vėliau – ir nutraukti bylą. „Byla nesunki“, – vėliau šiuos savo kolegos žodžius R. Zelenovui citavo N. Bareikienė. Ji užtikrino, kad prokuroras bylą gali ir nutraukti.

Nežinia, kaip viskas būtų pasibaigę, bet tuo metu Sergejus M. neturėjo pinigų, todėl tarpininkams negalėjo sumokėti 6 tūkst. eurų. Verslininkas ne kartą žadėjo, kad pinigus perduos vėliau, o už tai, kad nesilaiko savo žodžio, sumokėjo 500 Eur kompensaciją.

Toks Sergejaus M. vėlavimas nepatiko ir R. Zelenovui, ir N. Bareikienei. Jie buvo sutarę, kad reikia Sergejų M. pagąsdinti – iškviesti į apklausą į prokuratūrą. „N. Bareikienė man sakė, kad jos kolega žadėjo šį prašymą įvykdyti – išsikviesti Sergejų M. į prokuratūrą“, – tyrėjams teigė R. Zelenovas.

Į prokuratūrą vyras buvo iškviestas, bet ne norint jį pagąsdinti, o pranešant, kad jis tapo įtariamuoju dėl prekybos poveikiu. Verslininkas pripažino jam pateiktus įtarimus ir neslėpė, kad ketino sumokėti 6 tūkst. eu kyšį už ikiteisminio tyrimo nutraukimą.

Vėliau Sergejus M. dėl to buvo nuteistas. Jam atsakomybės nepavyko išvengti ir baudžiamojoje byloje, dėl kurios jis buvo pasiryžęs duoti kyšį – dar 2016 m. Vilniaus apygardos teismas jam skyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, bet vykdymą atidėjo trims metams. Per šį laiką jis buvo įpareigotas atlyginti teismo priteistą žalą – daugiau kaip 300 tūkst. Eur.

Kadangi šios žalos jis laiku buvo nespėjęs atlyginti, bausmės vykdymo atidėjimo metu Probacijos tarnyba teismo prašė Sergejų M. pasiųsti atlikti bausmės į pataisos namus, bet teismas tokio prašymo nepatenkino – nuteistasis įtikino, jog stengiasi atlyginti padarytą žalą. Be to, jis pateikė dokumentus, kad įvairioms šalies ugdymo įstaigoms išsiuntė sutartis dėl bendradarbiavimo.