„Tikrai jaučiasi, nuėjus už 50 eurų tikrai tiek nebenusiperki, kiek anksčiau nusipirkdavai“, – LNK maisto produktų kainas komentavo viena vilnietė
Kitas žurnalistų kalbintas vyras teigė, jog kainų augimas jaučiasi „ant visko“.
„Nelabai aš daug skaičiuoju, dar dėkui Dievui, užtenka, tai per daug neskaičiuoju, bet pabrango, tas jaučiasi“, – tikino jis.
Kita vilnietė aiškino, jog kainų augimo nelabai ir pastebi.
O LNK žinių kalbinta pensininkė sakė, kad žiūri į kiekvieno produkto kainą.
„O jeigu dar kam užtenka atminties ir pradedi į litus versti, tada jau iš viso“, – skundėsi ji.
Tie, kurie parduotuvėje vis dar produktų kainų neskaičiuoja, pradėti gali po Naujųjų metų.
„Kitų metų pradžia, galbūt galima kalbėti tik apie kainų augimo sulėtėjimą. Ir to piko paieškas. Tikėtis, kad jau kainos pradės keliauti žemyn galima tikėtis ne anksčiau vėlyvo pavasario“, – LNK sakė „SEB“ banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Prieš šventes kainų kilimą šiek tiek švelnina prekybos tinklų konkurencija.
„Dabar visiems svarbu susirinkti žmones į paskutinę gruodžio mėnesio dekadą, jie stipriau konkuruoja, duoda geresnes kainas“, – LNK kalbėjo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.
Prognozuojama, kad kitais metais brangs vienintelė iki šiol nepabrangusi kiauliena, po Naujųjų toliau augs pieno kainos.
„Žalio pieno kainos yra istoriškai didžiausios per dešimt metų. Antra priežastis – visame pasaulyje didėjančios pieno gaminių kainos. Tos tendencijos artimiausiu metu turėtų nekisti“, – LNK sakė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro specialistė Dovilė Grauzdytė.
Pernai daržovių kainos buvo žemiausios per pastaruosius penkerius metus. Todėl pokytis šiemet ir atrodo drastiškas. Tiesa, didesnes kainas lėmė prastas derlius, o pigesnių daržovių nereikėtų tikėtis dar bent pusmetį.
„Taip pat, kaip ir kiekviename sektoriuje, dabar trūksta darbuotojų. Ypač daržininkystės ūkiuose sezoninių darbuotojų. Ir dalies daržovių tiesiog nebuvo, kam nuimti“, – LNK kalbėjo Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.
Gruodžio mėnesį labiausiai brango bulvės, juoda duona, aliejus, pienas, silkė, kava ir arbata.
„Brangiausių prekių krepšelis brango mažiau – tik 4 procentus. Žinomų prekių krepšelis brango labiau – 12 procentų“, – sakė P. Čepkauskas.
Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad lietuviai iki šiol maistui skiria maždaug penktadalį savo pajamų ir lenkia ES vidurkį. Toks pinigų paskirstymas, anot specialistų – neturtingumo ženklas.
Tiesa, nepaisant to, kad maisto kainos labai išaugo, Lietuvoje jos vis dar kur kas žemesnės nei kitose ES šalyse. Pigesnis maistas nei Lietuvoje yra tik Vengrijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje.
„Augant lietuvių pajamoms, tikėkimės, kad jos augs, turės artėti prie ES vidurkio ir maisto kainos. Nes maisto kainos Lietuvoje yra mažesnės nei Latvijoje, ar Estijoje. Ir prisiminkime, kad mūsų algos yra didesnės nei Latvijoje“, – kalbėjo ekonomistas T. Povilauskas.
Pastarąjį mėnesį atpigo jūros lydeka, virtos dešros, kiaulienos nugarinė ir obuoliai. Nors išlošti iš šventinių akcijų vartotojui pavyks labai nedaug.
„Vartotojui reikia atmesti tą meilę ar nemeilę kažkokiam tinklui. Reikia imti ir atsirinkti“, – LNK sakė P. Čepkauskas.
Maisto kainos pasaulyje per paskutinius keletą mėnesių pasiekė aukščiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį.
Visą LNK reportažą galite stebėti čia.
