Antradienį Rusijos prezidentas V. Putinas perskaitė metinį pranešimą, kuriame vėl kritikavo neva „rusofobiškus“ Vakarus, kaltino juos dėl savo karo Ukrainoje, pranešė, kad stabdo savo dalyvavimą ginklų kontrolės sutartyje su JAV.
„Naujienų buvo labai mažai, berods tik viena, apie tai, kad Rusija norėtų suspenduoti ar net išeiti iš sutarties dėl strateginės branduolinės ginkluotės. Netgi neaišku, ar tai nėra blefas, atsimenant tai, kad Rusija kažin ar turi pakankamai mokslinių, technologinių pajėgumų vystyti branduolinę ginkluotę. Na, ir viskas“, – „Delfi TV“ kalbą įvertino profesorius.
Jei tai ne blefas, toks Rusijos žingsnis, jo vertinimu, Vakarams būtų mažai reikšmingas.
Esą tuo Rusija tik sau labiau pakenktų, nes vargu, ar ji turi tiek pajėgumų, kad galėtų grasinti visiems Vakarams.
Tačiau Vakarai, pasak jo, gali imtis labai rimtų priemonių gintis nuo tos ginkluotės.
„Kad Vakarai jį gali prispausti po tokio pasisakymo, tai taip. Ir kas svarbiausia, kad šioje kalboje jis nuolat grūmodamas JAV, Prancūzijai, Didžiajai Britanijai dėl branduolinio ginklo, net neužsiminė apie Kiniją ir kaip Kinija žiūrės ir spręs šitą šokčiojimą ir grasinimą branduoliniais ginklais“, – teigė jis.
G. Mažeikio teigimu, Rusijos sustabdytas dalyvavimas branduolinės sutarties ribojimo sutartyje reiškia ir tai, kad yra metamas iššūkis taip pat ir Kinijai, kuri norėtų matyti labiau stabilų pasaulį.
„Tai yra tipiškas pasikartojimas, kad grasinimai branduoliniu ginklu dar bent kiek veikia Vakarų visuomenę ir gal tai atidės lėktuvų ar toliašaudžių raketų tiekimą Ukrainai dar bent keletui mėnesių“, – svarstė jis.
Anot profesoriaus, Rusijos propagandistai teigia, kad ši metinė V. Putino kalba buvo socialiai orientuota.
G. Mažeikis sako, kad V. Putinas norėjo išryškinti, neva šis karas gina tradicinę šeimą Rusijoje.
„Todėl ironiškai reikėtų pastebėti, kad ji buvo bent kažkiek genderinė, atmenant tai, kad genderizmu V. Putinas laiko visų Vakarų nukrypimą nuo jo įsivaizduojamų vertybių. Todėl šioje kalboje jis kariavo ne vien su nacistais, kurie dabar ne tik Ukrainoje bet ir visame Vakarų pasaulyje, bet ir kariavo su jo įsivaizduojamu genderizmu“, – komentavo VDU profesorius.
Anot „Delfi TV“ pašnekovo, įdomu, kaip Lenkijoje būtų interpretuojama jo kalba, kur vyrauja panašūs šūkiai – „tradicinė šeima“, „katalikiškos vertybės“. Tačiau jis pabrėžė, kad Lenkija griežtai ir atvirai palaiko Ukrainą.
„Pats V. Putinas įsivaizduoja, kad niekas daugiau nieko neskaito ir neklauso be jo kalbų. O jo kalba visa – nuo pradžios iki pabaigos, sudėta iš ankstesnių kalbų citatų arba gabaliukų“, – teigė profesorius.
Jis atkreipė dėmesį, kad V. Putinas kalboje mažai juokavo, kas jam paprastai būdinga.
Esą nors buvo skelbiama, kad tai – istorinė kalba, žmonės ją greičiausiai prisiminė daugiausiai vieną ar dvi valandas po jos pasakymo.
