Už balsavo 5 komiteto nariai, susilaikė 3, prieš nebuvo.
Tikisi, kad neišleis vienu kartu
Šalies vadovo patarėjas Simonas Krėpšta priminė tris priežastis, kodėl šis pasiūlymas pasiekė Seimą.
„Jo pagrindiniai tikslai yra trys: neutralizuoti poveikį toms asmenų grupėms, kurių pajamos ekonomikos svyravimams yra jautriausios, taip pat vidaus vartojimo skatinimas. Vartotojų lūkesčiai prastėja, pakankamai smarkiai. Ir trečias – šitas skatinimas turės tiesioginį poveikį finansinį iš karto“, – komiteto posėdyje sakė prezidento patarėjas S. Krėpšta.
Išmoka būtų išmokama operatyviai – ne vėliau liepos.
„Nes dabar ekonomikai momentas yra kritinis“, – teigė prezidento patarėjas.
Šiam pasiūlymui įgyvendinti prireiks apie 72 milijonų eurų, iš skolintų lėšų.
Konservatorius Mykolas Majauskas komiteto posėdyje teigė, kad jam keistai atrodo vartojimo skatinimas skolintomis lėšomis.
„Skirtingai nuo paramos verslui priemonių, ši priemonė greitai pasiektų žmones, gal ir ekonomiką. Bet kokią ir kaip? Aš asmeniškai turiu abejonių kai iš skolintų lėšų bandome paskatinti vartojimą“, – sakė konservatorius M. Majauskas.
Jis dar kartą pakartojo, kad biudžeto peržiūra turėtų įvykti kur kas greičiau, nei priėjus visą pagalbos paketą.
„Šita parama nėra tiksliai koncentruota į tuos, kurie nukentėjo. (…) Ir nediferencijuota parama, nesvarbu, kiek turto turi. Ar nesvarstėte diferencijuoti šią paramą ir skirti ją tiems, kam labiau reikia“, – klausimą kėlė politikas.
S. Krėpšta teigė, kad prezidento G. Nausėdos ir jo komandos pasiūlymas yra diferencijuotas.
„Mūsų pasiūlymas yra diferencijuotas, mes siūlome 200 ir 120 eurų. Labai svarbu yra greitas ir panaudojimas. Įmanoma diferencijuoti viską, bet tam reikia laiko, tai nėra tas kelias, kuris greitai suveikia. (…) Skolintos lėšos – nėra valstybės pasaulyje, kuri šiuo metu skatina ekonomiką ne iš skolintų lėšų“, – Seimo nariui atsakė prezidento patarėjas.
Liberalas Kęstutis Glaveckas pirmadienį kolegoms ir S. Krėpštai sakė, kad stebisi, jog pasiūlymas tik laikinas.
„Vieną kartą davę paramą žmonėms, vaikams ir tėvams. Mes iššauksime klausimą, kas bus nuo 2021 metų? Nes krizė dar neprasidėjo, dar tik dalinės biudžeto netektys. (…) Čia politiškai labai slidus klausimas, aš prezidento vietoje tokių pažadų nedaryčiau, nes po Naujųjų metų bus tokia pati Lietuva. Ir toks sprendimas gali būti neparankus ir labai nenaudingas“, – komiteto posėdyje sakė K. Glaveckas.
Prezidento patarėjas tikino, kad kitais metais iššūkiai galėtų būti įveikti Europos gelbėjimo plano pagalba.
„Mes žiūrime į prognozes, visos jos rodo reikšmingą susitraukimą šiais metais, ir atsigavimą – kitais. Kitiems metams mes turime naują Europos gelbėjimo planą, per metus Lietuvai skirtų kelis milijardus eurų, tokios injekcijos Lietuvos biudžetas dar neturėjo, mes turėsime unikalią galimybę“, – sakė S. Krėpšta.
Prezidento patarėjas teigė, kad vienkartinės išmokos turėtų būti išleidžiamos ne per vieną mėnesį, o sumą dalinant kelių mėnesių panaudojimui.
S. Krėpšta taip pat tikino, kad diferencijuoti išmokų gavėjų negalėjo dėl to, kad norėjo greito proceso ir įsiliejimo į ekonomiką.
Gaus bene 400 tūkst. šeimų
Registruotame įstatymo projekte tiksliai įvardyta, kiek šalies šeimų gaus didesnius vaiko pinigus. Šalies vadovas pasiūlė Seimui priimti įstatymą, pagal kurį vaikams iš nepasiturinčių ir gausių šeimų, taip pat vaikams su negalia ne vėliau kaip liepos mėnesį būtų išmokėta vienkartinė 200 eurų išmoka, o visiems kitiems vaikams – vienkartinė 120 eurų išmoka.
Kaip rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte – 120 eurų dydžio vienkartinę išmoką, skirtą visiems Lietuvos vaikams, gautų daugiau nei 507 tūkst. vaikų, apie 330 tūkst. šeimų.
O 200 eurų (skiriant papildomai 80 eurų) vienkartinę išmoką gautų apie 134 tūkst. vaikų: vaikai su negalia bei vaikai, augantys nepasiturinčiose ir daugiavaikėse šeimose, apie 60 tūkst. šeimų.
Dokumente teigiama, kad ši vienkartinė išmoka tiesiogiai paskatins vaikus auginančių šeimų vartojimą.
Ši išmoka taip pat turės teigiamą poveikį gyventojų lūkesčiams, kurie dėl COVID–19 krizės žymiai pablogėjo.
Kartu su didesniais vaiko pinigais šalies vadovas G. Nausėda praėjusį penktadienį pristatė ir pasiūlymą iki metų pabaigos sumažinti standartinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą nuo 20 iki 15 proc., taikant jį visų darbuotojų pajamoms iki 3 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) lygio.
Siekdamas papildomai padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas, šalies vadovas taip pat pasiūlė anksčiau padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), kaip buvo numatyta, ir pradėti taikyti 50 eurų didesnį NPD jau šiais metais.