Kelmė ir Joniškis – vieninteliai miestai Šiaulių apskrityje, kur pašalpų gavėjams teistumo nepavyks nutylėti. Gerais pavyzdžiais kitos Šiaulių apskrities savivaldybės „neužsikrėtė“.
Pašalpą atima pirktas butas
Įstatymų leidėjai pastaruoju metu skelbėsi pašalpų gavėjams uždėję įvairius saugiklius, kad jie nebebūtų tokia sunki našta valstybei. Kai kurie jų kažkam gali skambėti keistai. Tarkime, negalima pretenduoti gauti socialinę pašalpą, jei namuose laikomo gyvūnėlio ar bičių šeimynos vertė yra didesnė nei 4 tūkst. Lt, jei bankuose laikomų lėšų suma yra didesnė nei 2 tūkst. Lt. Žinoma, pinigų, skirtingai nei gyvūnėlių, nebūtina išsižadėti, jei tik jie bus laikomi kojinėse ar kitose įmantresnėse vietose.
Pradėta tikrinti ir žmonių buitis, prašoma įrodyti pastangas gauti vaiko išmokas. O tam, kad brangesnius nuosavus būstus nusipirkę žmonės kurį laiką negalėtų pretenduoti į valstybės paramas, įstatyme atsirado reikalavimas dėl turto normatyvų. Be to, pašalpų skirstymą perėmus savivaldybėms, joms pačioms leista pasitvirtinti savo tvarką. Aiškėja, kad ji nėra vienoda.
Radviliškio rajone gyvenusio tėvo netekęs gyventojas savo gimdytojo seną sodybą pardavė už 5 tūkst. Lt. Kadangi pinigai nedideli, žmogus neskubėjo įteisinti pardavimo – tą padarė praėjus keleriems metams. Tėvo sodyba vyrui tapo kliūtimi gauti socialinę pašalpą. Savivaldybėje, kurioje vyras apsilankė, buvo paaiškinta, kad tiesiog laikomasi patvirtintos tvarkos. Vyras buvo apkaltintas, kad sodybą pardavė pigiau nei rinkos vertė specialiai, norėdamas neprarasti išmokų.
„Pardavęs sodybą neturėjau jokių finansinių problemų – turėjau gerą darbą ir stabilų atlyginimą, tad man nebuvo prasmės mažinti pardavimo kainos. Net nežinojau, kad ta sodyba verta daugiau. Grįžęs namo pasižiūrėjau dokumentus. Ten parašyta, kad jos vertė yra apie 25 tūkst. litų. Jei būtų įmanoma už ją tokius pinigus gauti, tai aš tikrai nesikreipčiau dėl pašalpos. Suvargau, kol ją už tuos 5 tūkst. Lt pardaviau – ten net autobusai nevažiuoja, namas visai sukiužęs, iki artimiausios civilizacijos pažliugusiais keliais reikia vykti. Jei man būtų reikėję ją pirkti, nė tiek nebūčiau mokėjęs. Norėčiau pamatyti tą, kas nustato tokias nesąmoningas rinkos kainas“, – sako vyras.
Aiškėja, kad pašalpa gali būti atimta, jeigu bendrai gyvenantieji arba vienas gyvenantis žmogus gaudamas socialinę pašalpą pirko butą ar namą, kurio vertė didesnė nei piniginių lėšų normatyvas (5,25 tūkst. Lt) arba jį perleido nuosavybėn kitam už lėšų sumą, mažesnę kaip pusė šio turto vertės. Kitaip sakant, vyras būtų netekęs pašalpos, net ir tuo atveju, jei būtų tėvo sodybą pardavęs dvigubai brangiau.
Nuomonė, kad parduotas būstas taip pagerina gyvenimą, kad jį pardavusiam žmogui nereikia jokios valstybės paramos, nevieninga. Šiaulių apskrityje kalbintų savivaldybių atstovai teigė, kad nors įstatymai numato socialinės pašalpos mokėjimo sustabdymą metams, būstą pardavę ar jį pirkę žmonės neretai gali tikėtis išimtinų valdininkų sprendimų.
„Atsižvelgiama į to turto įgijimo būdus, į to buto ar namo vertę. Žinoma, jei buvo paveldėta mirus sutuoktiniui ar kitais teisėtais būdais, tokie atvejai svarstomi Paramos teikimo komisijoje“, – pripažino Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėja Vida Rimšienė. Visiškai kitaip yra, kai dosnūs tėvai savo vaikams nuperka butus. Visų kalbintų savivaldybių atstovai sutartinai sutiko, kad tokiais atvejais laikoma, kad būstus perkantys tėvai taip pat gali teikti ir piniginę socialinę paramą. Beje, patys socialinės pašalpos gavėjai nelinkę pranešti apie nusipirktus būstus.
Šiaulių dosnumas
Kol vienur šeimoms tenka kovoti dėl kiekvieno išmokos lito, Šiauliuose socialinės pašalpos gavėjais gali tapti net centrinėje turgavietėje dirbantys kontrabandinių rūkalų prekeiviai, kurie valstybei skolingi kelis šimtus tūkstančių litų baudos. Kad savo jaunystę neteisėtai prekybai turguje pardavusiems jaunuoliams mokėta socialinė pašalpa, buvo patvirtinę ir Šiaulių policijos pareigūnai.
Gali būti, kad minėtiems pažeidėjams (už kontrabandą numatyta ir baudžiamoji atsakomybė, bet prekeiviai tiek cigarečių neprisitempdavo į turgų, kad juos būtų galima apšaukti nusikaltėliais) tebemokama ir dabar, nes duomenų apie savo teistumą socialinės pašalpos mokėtojams jie neprivalo pateikti.
Aiškėja, kad Šiaulių socialinių darbuotojų viešnagė pašalpos gavėjų namuose retas atvejis. Nors visos kalbintos regiono savivaldybės teigė tikrinančios absoliučiai visų paramos prašančiųjų gyvenimo sąlygas, Šiauliuose yra kitaip.
„Buities ir gyvenimo sąlygų tyrimo aktai rašomi skiriant paramą išimties tvarka ir šiaip neaiškiais ar įtartinais atvejais“, – teigia Šiaulių miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistė Jūratė Rauduvienė.
Statistika byloja, kad praėjusiais metais Šiauliuose buvo beveik tiek pat pašalpos gavėjų kaip ir Klaipėdoje, kur gyvena trigubai daugiau žmonių. Šiauliuose gyvena 5060, Klaipėdoje – 5156 socialinės pašalpos gavėjai. Pašalpos mokėjimo tvarka – politinis sprendimas. Apie jos keitimą derėtų pirma klausti mero. Šiuo metu to padaryti nepavyko, nes meras išvykęs į „medaus mėnesio“ atostogas.
Svarstomas apynasris miško vagims
Kelmė jau įrodė, kad kontrabandininkams ir ne tik jiems, socialinės pašalpos nereikia mokėti. Už kontrabandinių cigarečių prekybą bausti kelmiškiai socialinę pašalpą turi kuriam laikui pamiršti. Čia nepadės net jokie gudravimai, kadangi skiriant pašalpą Kelmėje renkami duomenys apie žmogaus teistumą. Toks apynasris uždėtas Kelmės rajono Tarybai priėmus sprendimą.
„Šešis mėnesius neteikti socialinės pašalpos vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, jei vienas iš šeimos narių ar vienas gyvenantis asmuo verčiasi nelegalia prekyba kontrabandinėmis cigaretėmis, benzinu, dyzeliniu kuru ar naminės degtinės, brogos arba kitų naminių stiprių alkoholinių gėrimų gaminimu, įgijimu, laikymu, gabenimu, pardavimu ar kitokiu realizavimu ir už tai yra baustas administracine nuobauda“, – nusprendė Kelmės rajono Taryba. Kelmės rajono valdininkai informacijos rinkimo apie žmogaus teistumą nelaiko sunkiu uždaviniu – į pagalbą pasitelkiami seniūnijos įgaliotiniai, kurie nuolat bendradarbiauja su policija. Savivaldybė taip gauna informaciją ne tik apie žmogaus teistumą, pro jų akis neprasprūsta ir atvejai apie pasienyje pričiuptus kontrabandą vežusius kelmiškius, nes nuolat bendradarbiaujama su muitine.
Kelmės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Reda Každailienė teigia, kad sprendimas kontrabandininkams ir kt. minėtiems asmenims, nutraukti pašalpą gimė per įvairių įstaigų atstovų diskusiją. „Buvo diskutuota su darbo inspektoriais, pareigūnais. Tai buvo vieningas sprendimas“, – mini R. Každailienė.
Artimiausiu metu pašalpų gavėjų ratas Kelmėje gali dar susiaurėti. „Svarstoma, ką daryti su vagiančiais mišką ar tais, kurie yra bausti už vaikų nepriežiūrą“, – užsimena R. Každailienė. Joniškyje kontrabandininkai taip pat negali tikėtis pašalpos.
„Nuo sausio 1 d. paramos gavėjai, kurie yra nubausti už nelegalią komercinę veiklą, netenka teisės gauti piniginės socialinės paramos“, – tvirtina Joniškio rajono savivaldybės atstovė spaudai Edita Jonaitytė.
Šiaulių rajonas į Kelmę nesidairo
Ar kitos savivaldybės paseks gerais pavyzdžiais? Šiaulių rajono meras Algimantas Gaubas sako, kad kuriant socialinių pašalpų mokėjimo tvarką buvo dairomasi į „pilotines“ savivaldybes (tos, kurios pirmosios ėmė naudoti daugiau instrumentų griežčiau ir atsakingiau skirstant socialinę piniginę). Meras sutiko, kad socialinių pašalpų skirstymas galėtų būti griežtinimas, bet Kelmės pavyzdys jam atrodo sunkiai įgyvendinamas.
„Tik kaip patikrinti tą teistumą. Visada reikia galvoti ir apie priemones, kaip tai būtų galima įgyvendinti“ – teigė A. Gaubas, pridurdamas, kad pašalpų skirstymas – dar naujas dalykas. „Ta tvarka gali būti tobulinama ir tobulinama“, – žadėjo meras.