Pašalpų „verslas“ dar klesti: žada, kad suteneriai pinigų negaus

Kol ma­ža­me­čius au­gi­nan­čioms šei­moms į se­niū­ni­jas ten­ka krū­vo­mis ne­šti įvai­riau­sias pa­žy­mas ir pa­siaiš­ki­ni­mus, so­cia­li­nė­mis pa­šal­po­mis vis dar ne­var­žo­mai ga­li mė­gau­tis kont­ra­ban­di­nin­kai, su­te­ne­riai ir vi­si tie, ku­rie ver­čia­si ne­tei­sė­ta ir ne­le­ga­lia veik­la.

Kel­mė ir Jo­niš­kis – vie­nin­te­liai mies­tai Šiau­lių ap­skri­ty­je, kur pa­šal­pų ga­vė­jams teis­tu­mo ne­pa­vyks nu­ty­lė­ti. Ge­rais pa­vyz­džiais ki­tos Šiau­lių ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bės „neuž­sik­rė­tė“.

Pa­šal­pą ati­ma pirk­tas bu­tas

Įs­ta­ty­mų lei­dė­jai pa­sta­ruo­ju me­tu skel­bė­si pa­šal­pų ga­vė­jams už­dė­ję įvai­rius sau­gik­lius, kad jie ne­be­bū­tų to­kia sun­ki naš­ta vals­ty­bei. Kai ku­rie jų kaž­kam ga­li skam­bė­ti keis­tai. Tar­ki­me, ne­ga­li­ma pre­ten­duo­ti gauti so­cia­li­nę pa­šal­pą, jei na­muo­se lai­ko­mo gy­vū­nė­lio ar bi­čių šei­my­nos ver­tė yra di­des­nė nei 4 tūkst. Lt, jei ban­kuo­se lai­ko­mų lė­šų su­ma yra di­des­nė nei 2 tūkst. Lt. Ži­no­ma, pi­ni­gų, skir­tin­gai nei gy­vū­nė­lių, ne­bū­ti­na iš­si­ža­dė­ti, jei tik jie bus lai­ko­mi ko­ji­nė­se ar ki­to­se įmant­res­nė­se vie­to­se.

Pra­dė­ta tik­rin­ti ir žmo­nių bui­tis, pra­šo­ma įro­dy­ti pa­stan­gas gau­ti vai­ko iš­mo­kas. O tam, kad bran­ges­nius nuo­sa­vus būs­tus nu­si­pir­kę žmo­nės ku­rį lai­ką ne­ga­lė­tų pre­ten­duo­ti į vals­ty­bės pa­ra­mas, įsta­ty­me at­si­ra­do rei­ka­la­vi­mas dėl tur­to nor­ma­ty­vų. Be to, pa­šal­pų skirs­ty­mą pe­rė­mus sa­vi­val­dy­bėms, joms pa­čioms leis­ta pa­si­tvir­tin­ti sa­vo tvar­ką. Aiš­kė­ja, kad ji nė­ra vie­no­da.

Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne gy­ve­nu­sio tė­vo ne­te­kęs gy­ven­to­jas sa­vo gim­dy­to­jo se­ną so­dy­bą par­da­vė už 5 tūkst. Lt. Ka­dan­gi pi­ni­gai ne­di­de­li, žmo­gus ne­sku­bė­jo įtei­sin­ti par­da­vi­mo – tą pa­da­rė praė­jus ke­le­riems me­tams. Tė­vo so­dy­ba vy­rui ta­po kliū­ti­mi gau­ti so­cia­li­nę pa­šal­pą. Sa­vi­val­dy­bė­je, ku­rio­je vy­ras ap­si­lan­kė, bu­vo paaiš­kin­ta, kad tie­siog lai­ko­ma­si pa­tvir­tin­tos tvar­kos. Vy­ras bu­vo ap­kal­tin­tas, kad so­dy­bą par­da­vė pi­giau nei rin­kos ver­tė spe­cia­liai, no­rė­da­mas ne­pra­ras­ti iš­mo­kų.

„Par­da­vęs so­dy­bą ne­tu­rė­jau jo­kių fi­nan­si­nių pro­ble­mų – tu­rė­jau ge­rą dar­bą ir sta­bi­lų at­ly­gi­ni­mą, tad man ne­bu­vo pra­smės ma­žin­ti par­da­vi­mo kai­nos. Net ne­ži­no­jau, kad ta so­dy­ba ver­ta dau­giau. Grį­žęs na­mo pa­si­žiū­rė­jau do­ku­men­tus. Ten pa­ra­šy­ta, kad jos ver­tė yra apie 25 tūkst. li­tų. Jei bū­tų įma­no­ma už ją to­kius pi­ni­gus gau­ti, tai aš tik­rai ne­si­kreip­čiau dėl pa­šal­pos. Su­var­gau, kol ją už tuos 5 tūkst. Lt par­da­viau – ten net au­to­bu­sai ne­va­žiuo­ja, na­mas vi­sai su­kiu­žęs, iki ar­ti­miau­sios ci­vi­li­za­ci­jos pa­žliu­gu­siais ke­liais rei­kia vyk­ti. Jei man bū­tų rei­kė­ję ją pirk­ti, nė tiek ne­bū­čiau mo­kė­jęs. No­rė­čiau pa­ma­ty­ti tą, kas nu­sta­to to­kias ne­są­mo­nin­gas rin­kos kai­nas“, – sa­ko vy­ras.

Aiš­kė­ja, kad pa­šal­pa ga­li bū­ti atim­ta, jei­gu bend­rai gy­ve­nan­tie­ji ar­ba vie­nas gy­ve­nan­tis žmo­gus gau­da­mas so­cia­li­nę pa­šal­pą pir­ko bu­tą ar na­mą, ku­rio ver­tė di­des­nė nei pi­ni­gi­nių lė­šų nor­ma­ty­vas (5,25 tūkst. Lt) ar­ba jį per­lei­do nuo­sa­vy­bėn ki­tam už lė­šų su­mą, ma­žes­nę kaip pu­sė šio tur­to ver­tės. Ki­taip sa­kant, vy­ras bū­tų ne­te­kęs pa­šal­pos, net ir tuo at­ve­ju, jei bū­tų tė­vo so­dy­bą par­da­vęs dvi­gu­bai bran­giau.

Nuo­mo­nė, kad par­duo­tas būs­tas taip pa­ge­ri­na gy­ve­ni­mą, kad jį par­da­vu­siam žmo­gui ne­rei­kia jo­kios vals­ty­bės pa­ra­mos, ne­vie­nin­ga. Šiau­lių ap­skri­ty­je kal­bin­tų sa­vi­val­dy­bių at­sto­vai tei­gė, kad nors įsta­ty­mai nu­ma­to so­cia­li­nės pa­šal­pos mo­kė­ji­mo su­stab­dy­mą me­tams, būs­tą par­da­vę ar jį pir­kę žmo­nės ne­re­tai ga­li ti­kė­tis išim­ti­nų val­di­nin­kų spren­di­mų.

„At­siž­vel­gia­ma į to tur­to įgi­ji­mo bū­dus, į to bu­to ar na­mo ver­tę. Ži­no­ma, jei bu­vo pa­vel­dė­ta mi­rus su­tuok­ti­niui ar ki­tais tei­sė­tais bū­dais, to­kie at­ve­jai svars­to­mi Pa­ra­mos tei­ki­mo ko­mi­si­jo­je“, – pri­pa­ži­no Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus So­cia­li­nių iš­mo­kų po­sky­rio ve­dė­ja Vi­da Rim­šie­nė. Vi­siš­kai ki­taip yra, kai dos­nūs tė­vai sa­vo vai­kams nu­per­ka bu­tus. Vi­sų kal­bin­tų sa­vi­val­dy­bių at­sto­vai su­tar­ti­nai su­ti­ko, kad to­kiais at­ve­jais lai­ko­ma, kad būs­tus per­kan­tys tė­vai taip pat ga­li teik­ti ir pi­ni­gi­nę so­cia­li­nę pa­ra­mą. Be­je, pa­tys so­cia­li­nės pa­šal­pos ga­vė­jai ne­lin­kę pra­neš­ti apie nu­si­pirk­tus būs­tus.

Šiau­lių dos­nu­mas

Kol vie­nur šei­moms ten­ka ko­vo­ti dėl kiek­vie­no iš­mo­kos li­to, Šiau­liuo­se so­cia­li­nės pa­šal­pos ga­vė­jais ga­li tap­ti net cent­ri­nė­je tur­ga­vie­tė­je dir­ban­tys kont­ra­ban­di­nių rū­ka­lų pre­kei­viai, ku­rie vals­ty­bei sko­lin­gi ke­lis šim­tus tūks­tan­čių li­tų bau­dos. Kad sa­vo jau­nys­tę ne­tei­sė­tai pre­ky­bai tur­gu­je par­da­vu­siems jau­nuo­liams mo­kė­ta so­cia­li­nė pa­šal­pa, bu­vo pa­tvir­ti­nę ir Šiau­lių po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai.

Ga­li bū­ti, kad mi­nė­tiems pa­žei­dė­jams (už kont­ra­ban­dą nu­ma­ty­ta ir bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė, bet pre­kei­viai tiek ci­ga­re­čių ne­pri­si­temp­da­vo į tur­gų, kad juos bū­tų ga­li­ma ap­šauk­ti nu­si­kal­tė­liais) te­be­mo­ka­ma ir da­bar, nes duo­me­nų apie sa­vo teis­tu­mą so­cia­li­nės pa­šal­pos mo­kė­to­jams jie ne­pri­va­lo pa­teik­ti.

Aiš­kė­ja, kad Šiau­lių so­cia­li­nių dar­buo­to­jų vieš­na­gė pa­šal­pos ga­vė­jų na­muo­se re­tas at­ve­jis. Nors vi­sos kal­bin­tos re­gio­no sa­vi­val­dy­bės tei­gė tik­ri­nan­čios ab­so­liu­čiai vi­sų pa­ra­mos pra­šan­čių­jų gy­ve­ni­mo są­ly­gas, Šiau­liuo­se yra ki­taip.

„Bui­ties ir gy­ve­ni­mo są­ly­gų ty­ri­mo ak­tai ra­šo­mi ski­riant pa­ra­mą išim­ties tvar­ka ir šiaip neaiš­kiais ar įtar­ti­nais at­ve­jais“, – tei­gia Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės Vie­šų­jų ry­šių sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tė Jū­ra­tė Rau­du­vie­nė.

Sta­tis­ti­ka by­lo­ja, kad praė­ju­siais me­tais Šiau­liuo­se bu­vo be­veik tiek pat pa­šal­pos ga­vė­jų kaip ir Klai­pė­do­je, kur gy­ve­na tri­gu­bai dau­giau žmo­nių. Šiau­liuo­se gy­ve­na 5060, Klai­pė­do­je – 5156 so­cia­li­nės pa­šal­pos ga­vė­jai. Pa­šal­pos mo­kė­ji­mo tvar­ka – po­li­ti­nis spren­di­mas. Apie jos kei­ti­mą de­rė­tų pir­ma klaus­ti me­ro. Šiuo me­tu to pa­da­ry­ti ne­pa­vy­ko, nes me­ras iš­vy­kęs į „me­daus mė­ne­sio“ ato­sto­gas.

Svars­to­mas apy­nas­ris miš­ko va­gims

Kel­mė jau įro­dė, kad kont­ra­ban­di­nin­kams ir ne tik jiems, so­cia­li­nės pa­šal­pos ne­rei­kia mo­kė­ti. Už kont­ra­ban­di­nių ci­ga­re­čių pre­ky­bą baus­ti kel­miš­kiai so­cia­li­nę pa­šal­pą tu­ri ku­riam lai­kui pa­mirš­ti. Čia ne­pa­dės net jo­kie gud­ra­vi­mai, ka­dan­gi ski­riant pa­šal­pą Kel­mė­je ren­ka­mi duo­me­nys apie žmo­gaus teis­tu­mą. Toks apy­nas­ris už­dė­tas Kel­mės ra­jo­no Ta­ry­bai priė­mus spren­di­mą.

„Še­šis mė­ne­sius ne­teik­ti so­cia­li­nės pa­šal­pos vie­nam gy­ve­nan­čiam as­me­niui ar­ba bend­rai gy­ve­nan­tiems as­me­nims, jei vie­nas iš šei­mos na­rių ar vie­nas gy­ve­nan­tis as­muo ver­čia­si ne­le­ga­lia pre­ky­ba kont­ra­ban­di­nė­mis ci­ga­re­tė­mis, ben­zi­nu, dy­ze­li­niu ku­ru ar na­mi­nės deg­ti­nės, bro­gos ar­ba ki­tų na­mi­nių stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų ga­mi­ni­mu, įgi­ji­mu, lai­ky­mu, ga­be­ni­mu, par­da­vi­mu ar ki­to­kiu rea­li­za­vi­mu ir už tai yra baus­tas ad­mi­nist­ra­ci­ne nuo­bau­da“, – nu­spren­dė Kel­mės ra­jo­no Ta­ry­ba. Kel­mės ra­jo­no val­di­nin­kai in­for­ma­ci­jos rin­ki­mo apie žmo­gaus teis­tu­mą ne­lai­ko sun­kiu už­da­vi­niu – į pa­gal­bą pa­si­tel­kia­mi se­niū­ni­jos įga­lio­ti­niai, ku­rie nuo­lat bend­ra­dar­biau­ja su po­li­ci­ja. Sa­vi­val­dy­bė taip gau­na in­for­ma­ci­ją ne tik apie žmo­gaus teis­tu­mą, pro jų akis ne­prasp­rūs­ta ir at­ve­jai apie pa­sie­ny­je pri­čiup­tus kont­ra­ban­dą ve­žu­sius kel­miš­kius, nes nuo­lat bend­ra­dar­biau­ja­ma su mui­ti­ne.

Kel­mės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ja Re­da Kaž­dai­lie­nė tei­gia, kad spren­di­mas kont­ra­ban­di­nin­kams ir kt. mi­nė­tiems as­me­nims, nu­trauk­ti pa­šal­pą gi­mė per įvai­rių įstai­gų at­sto­vų dis­ku­si­ją. „Bu­vo dis­ku­tuo­ta su dar­bo ins­pek­to­riais, pa­rei­gū­nais. Tai bu­vo vie­nin­gas spren­di­mas“, – mi­ni R. Kaž­dai­lie­nė.

Ar­ti­miau­siu me­tu pa­šal­pų ga­vė­jų ra­tas Kel­mė­je ga­li dar su­siau­rė­ti. „Svars­to­ma, ką da­ry­ti su va­gian­čiais miš­ką ar tais, ku­rie yra baus­ti už vai­kų ne­prie­žiū­rą“, – už­si­me­na R. Kaž­dai­lie­nė. Jo­niš­ky­je kont­ra­ban­di­nin­kai taip pat ne­ga­li ti­kė­tis pa­šal­pos.

„Nuo sau­sio 1 d. pa­ra­mos ga­vė­jai, ku­rie yra nu­baus­ti už ne­le­ga­lią ko­mer­ci­nę veik­lą, ne­ten­ka tei­sės gau­ti pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos“, – tvir­ti­na Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės at­sto­vė spau­dai Edi­ta Jo­nai­ty­tė.

Šiau­lių ra­jo­nas į Kel­mę ne­si­dai­ro

Ar ki­tos sa­vi­val­dy­bės pa­seks ge­rais pa­vyz­džiais? Šiau­lių ra­jo­no me­ras Al­gi­man­tas Gau­bas sa­ko, kad ku­riant so­cia­li­nių pa­šal­pų mo­kė­ji­mo tvar­ką bu­vo dai­ro­ma­si į „pi­lo­ti­nes“ sa­vi­val­dy­bes (tos, ku­rios pir­mo­sios ėmė nau­do­ti dau­giau inst­ru­men­tų griež­čiau ir at­sa­kin­giau skirs­tant so­cia­li­nę pi­ni­gi­nę). Me­ras su­ti­ko, kad so­cia­li­nių pa­šal­pų skirs­ty­mas ga­lė­tų bū­ti griež­ti­ni­mas, bet Kel­mės pa­vyz­dys jam at­ro­do sun­kiai įgy­ven­di­na­mas.

„Tik kaip pa­tik­rin­ti tą teis­tu­mą. Vi­sa­da rei­kia gal­vo­ti ir apie prie­mo­nes, kaip tai bū­tų ga­li­ma įgy­ven­din­ti“ – tei­gė A. Gau­bas, pri­dur­da­mas, kad pa­šal­pų skirs­ty­mas – dar nau­jas da­ly­kas. „Ta tvar­ka ga­li bū­ti to­bu­li­na­ma ir to­bu­li­na­ma“, – ža­dė­jo me­ras.