Ant šešių stelų – septynios raidės. Prestižinėse sostinės Antakalnio kapinėse sovietinių karių memorialas buvo išpaišytas.

„Kad ir nepatinkantis, pelnytai nepatinkantis objektas, bet vandalizmas yra neigiamas dalykas“, – LNK sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Stelos buvo išpaišytos tada, kai paaiškėjo, jog jų nukėlimą laikinai sustabdė Jungtinių Tautų žmogaus teisių komitetas.

„Pasakysiu tiesiai, mano pirmas instinktas buvo tą nutarimą pasiųsti rusų laivo kryptimi“, – atviravo R. Šimašius.

Bet paskaičius dokumentus ir tarptautines sutartis, meras sako, paaiškėjo, kad šio komiteto sprendimą Lietuva gerbti privalo. Todėl memorialas čia dar turės pastovėti.

Anot teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos, skundo autoriai Jungtinių Tautų komitetui pateikė klaidingą informaciją.

„Menamai yra planuojama perlaidoti, menamai – sugriauti, sunaikinti“, – trečiadienį žurnalistams sakė E. Dobrowolska.

Todėl Teisingumo ministerija šį Jungtinių Tautų komiteto sprendimą apskundė ir tikisi atsakymo per mėnesį.

„Mes nekalbame apie antkapių pašalinimą, mes jokiu būdu nekalbame apie palaikų perkėlimą. Mes kalbame apie tai, kad stelos, kurios iš esmės yra nebūdingos kapinėms, galėtų būti nuimtos“, – kalbėjo teisingumo ministrė.

Iki šiol čia sovietų pergalės dieną, gegužės 9–ąją būna susirinkimų vieta.

Vilniaus miesto meras R. Šimašius taip pat akcentuoja – tai nėra antkapiai. Sovietai kapinėse įrengė aikštę su ideologiniais šlovinimo simboliais.

„Civilizuotuose vakaruose niekas taip nesielgia, kapinės yra kapinės“, – sakė Vilniaus miesto meras R. Šimašius.

Jungtinių Tautų byloje skundo autoriai įvardijami kaip etniniai rusai. Bet tarp jų – ir už šnipinėjimą Rusijai nuteisto Algirdo Paleckio bendražygis, pas Aliaksandrą Lukašenką važiavęs Kazimieras Juraitis.

„Ten yra kažkoks memorandumas Jungtinių Tautų pasirašytas tarp šalių, kur būtent tautinėms mažumoms. Aš tai suvokiu kaip mano teisių pažeidimą, todėl, kad man, kaip lietuviui, irgi svarbu šitas atminimas. Šitoje byloje aš oficialiai pasiskelbsiu esąs rusas“, – rugsėjo viduryje vienoje iš vaizdo transliacijų kalbėjo K. Juraitis.

Skundo autoriai tikina, kad sprendimas nukelti pažeidžia jų, kaip tautinės mažumos teises. O Vilniaus tarybos narė, partizano Tigro dukra sako, kad ją žeidžia, kad paminklas dar nėra nukeltas.

„Vilniuje, kaip sostinėje – toks didingas paminklas tai tautai, kuri engė mus tiek metų. Ir buvo tikrai gėdinga, kad jis tiek metų dar stovėjo“, – LNK sakė Vilniaus miesto tarybos narė Angelė Jakavonytė.

Rusijos šnipo bendražygio laidoje apie paminklus dar kalbėjo ir pats A. Paleckis. Jie sistemą apeina, naudodamiesi telefonu ir prijungdami bausmę atliekantį tiesiai į tiesioginį laidos eterį.

Anot teisingumo ministrės, institucijos ieško būdų, kaip tokią A. Paleckio veiklą užkardyti.

„Tai silpnųjų veiksmai, kai kariauja su paminklais, žmonėmis, kurie išvadavo mus nuo fašistų, nuo nacistų“, – minėtoje laidoje pasisakė A. Paleckis.

Trečiadienį Vilniaus miesto taryba memorialą perėmė į savo nuosavybę. Ir kai jį nukels, perduos Nacionaliniam muziejui. Nukėlimo darbus buvo planuota pradėti jau ketvirtadienį, kad iki Vėlinių tai būtų užbaigta.

Bet dabar akivaizdu, kad taip nebus spėta, bet vis tiek nukels.

„Mes planuojame po to, po lapkričio 1–osios pradėti darbus ir per lapkričio mėnesį nukelti“, – LNK sakė sostinės meras R. Šimašius.

Kadangi jau yra aišku, kad procesas bus kiek ilgesnis, o ir atsižvelgdama į trečiadienio vandalizmo aktą, savivaldybė stelas uždengs audeklu.

„Kad jos neerzintų žmonių, nes tikrai yra dėl ko, ir tada nuėmimo sulauktų uždengtos stelos“, – kalbėjo jis.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, sovietmetį šlovinančius memorialus nukelia ir Estija bei Latvija.

Tas pats Jungtinių Tautų žmogaus teisių komitetas ragino ir Latviją sovietinio obelisko demontavimą atidėti. Bet Ryga teigia, kad raštas juos pasiekė tik tada, kai obeliskas jau buvo pašalintas.

Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: