Skundą prokuratūra gavo dėl LRT RADIJO laidoje M. Ivaškevičiaus pasakytų žodžių „išstūmėm daug lenkakalbių, išstūmėm, išžudėm žydus...“ Anot menininko, jis kaltinamas, kad tokiais žodžiais siekė apšmeižti bei kurstyti neapykantą minimų tautinių grupių atžvilgiu. Dėl šio pasisakymo dramaturgas buvo kviečiamas atvykti į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.
G. Vitkauskaitė-Šatkauskienė teigia, kad prokuratūra gavo pareiškimą dėl M. Ivaškevičiaus pasisakymo radijo laidoje, tačiau pagal kompetenciją tai perdavė nagrinėti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams.
„Prokuratūra matė tam pretekstą ir siekė išsiaiškinti, ar tikrai padaryta nusikalstama veika, todėl nagrinėti informaciją perdavė ikiteisminio tyrimo institucijai – policijai. Policija informaciją tikslina, žiūri, ar ji pasitvirtina ir tada priima procesinį sprendimą – arba ikiteisminį tyrimą pradėti, arba ne“, – LRT.lt sako G. Vitkauskaitė-Šatkauskienė.
Komunikacijos skyriaus specialistės teigimu, nors prokuratūra gauna daug pareiškimų, tačiau visi jie nagrinėjami, net jei matomas mažiausias pretekstas tai daryti.
„Tai visiškai normali praktika“, – tikina G. Vitkauskaitė-Šatkauskienė.
Pasak Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio specialisto Pauliaus Radvilavičiaus, M. Ivaškevičiaus atsakymą komisariatas gavo, tačiau vykdomas pirminis tyrimas, todėl detalesnės informacijos pateikti negali.
„Turėjome nustatyti, ar M. Ivaškevičiaus žodžiuose nebuvo teiginių, kurie patenka į Baudžiamojo kodekso 170 straipsnį, ar jie nebuvo skirti neapykantos, priešiškumo kurstymui, ar nebuvo įžeidžiantys“, – LRT.lt aiškina P. Radvilavičius.
Primename, kad Vilniaus universiteto profesorius, advokatas Vytautas Mizaras tokį elgesį, nukreiptą į rašytoją ir dramaturgą M. Ivaškevičių, kritikuoja ir vadina puolimu. Jam pritaria ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, kurio manymu, teisėsaugos dėmesys yra peržengęs sveiko proto slenkstį.
V. Mizaras bei D. Radzevičius teigė, kad nemato preteksto, dėl ko būtų galima pradėti tyrimą, ir M. Ivaškevičiaus žodžiuose neįžvelgia patyčių, niekinimo bei neapykantos skatinimo.
LRT.lt primena, kad anksčiau nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, atstovai ragino atšaukti nutarimą 2018 metų Nacionalinę kultūros ir meno premiją skirti M. Ivaškevičiui. Raginime buvo teigiama, kad menininkas savo knygoje „Žali“ „pasityčiojo iš Lietuvos partizanų-miško brolių, pokaryje kovojusių už mūsų tautos ir valstybės laisvę“. Vis dėlto Nacionalinė premija M. Ivaškevičiui buvo įteikta.
Prokuratūra taip pat buvo sulaukusi prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl romane „Žali“ išsakytų teiginių apie Lietuvos partizaninę kovą ir vieną jos vadovų – generolą Joną Žemaitį, tačiau vasario 11 dieną imtis tokių veiksmų prokuratūra atsisakė.