Apie tai E. Lubienė liudijo ketvirtadienį Vilniaus miesto apylinkės teisme, kuris tęsė greitųjų COVID-19 testų pirkimo bylos nagrinėjimą. Byloje kaltinimai piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi pateikti buvusiai sveikatos apsaugos viceministrei L. Jaruševičienei.
NVSPL darbuotoja E. Lubienė pasakojo, kad su kaltinamąja byloje L. Jaruševičienė ji gyvai nėra susitikusi, tačiau jai teko bendradarbiauti, susirašinėti darbiniais klausimais.
„Teko bendradarbiauti darbiniais klausimais, konkrečiai šioje byloje – dėl greitųjų testų įsigijimo“, – teisme kalbėjo E. Lubienė.
NVSPL atstovė, prisiminusi 2020 m. kovą, kai buvo perkami greitieji COVID-19 testai, tvirtino, kad laboratorijos vadovas V. Zimnickas nurodymą apie testų pirkimą gavo būtent iš L. Jaruševičienės.
„Direktorius V. Zimnickas gavo nurodymą iš Sveikatos apsaugos ministerijos. Konkrečiai V. Zimnickas gavo iš ministerijos nurodymą iš L. Jaruševičienės įsigyti greituosius testus“, – sakė E. Lubienė.
Anot jos, iš bendrovės „Profarma“ buvo gauti du pasiūlymai dėl greitųjų testų, antrasis iš pasiūlymų, pasak E. Lubienės, buvo priimtas.
„Antruoju pasiūlymu siūlytas kiekis buvo 510 tūkst. vienetų testų. L. Jaruševičienė nurodė, kad priima antrą pasiūlymą, vėliau buvo rengiama pirkimo-pardavimo sutartis su „Profarma“, sutartis pasirašyta 2020 metų kovo 19 dieną. (...) Dėl antro pasiūlymo gautas L. Jaruševičienės laiškas, kad imame antrą pasiūlymą“, – sakė NVSPL atstovė.
Teisėsauga kalba apie 4 mln. eurų žalą
L. Jaruševičienė iš buvusio sveikatos apsaugos ministro, „valstiečio“ Aurelijaus Verygos komandos pasitraukė 2020 m. vasarą, teisėsaugai jai pareiškus įtarimus piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi.
Prokuratūra tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad L. Jaruševičienė, piktnaudžiaudama užimamomis pareigomis, dirbdama sveikatos apsaugos viceministre, nuo 2020 m. kovą galimai teikė nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios NVSPL vadovui ir darbuotojams dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo.
Tyrimas buvo vykdomas dėl iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau negu 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už kuriuos sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų. Prokuratūra mano, kad L. Jaruševičienė šiai bendrovei suteikė privilegijų, veikdama jos interesais, valstybei perkant COVID-19 testus ir taip padarė žalą valstybei.
Apeliacinis teismas yra pripažinęs, kad valstybė už minėtus testus yra permokėjusi kelioms bendrovėms ir priteisė valstybei priteisti per 4 mln. eurų.
