„Ši istorija neatsitiktinai yra slepiama nuo visuomenės – pareigūnams gėda prisipažinti, kad į jų kabinetą įsibrovė nusikaltėlis ir juos apvogė“, – Delfi.lt teigė skandalingą informaciją atskleidęs vienas Kalėjimų tarnybos darbuotojas.
Pasak jo, nors dingo svarbūs įkalčiai daugybėje ikiteisminių tyrimų, tačiau nė vienas pareigūnas, atsakingas už jų saugojimą, taip ir liko nenubaustas – atsakomybę turėjo prisiimti tik juos apvogęs nusikaltėlis.
O šis nusikaltėlis – labai gerai žinomas teisėsaugos pareigūnams: anksčiau net 17 kartų teistas 41 metų Vilniaus rajono gyventojas Andžejus Liutkevičius (Andžej Liutkevič). Jis yra teistas ne tik dėl vagysčių, plėšimų, bet ir dėl nužudymo.
Pravieniškių kalėjime bausmę atliekantis nuteistasis buvo įgijęs pareigūnų pasitikėjimą – tvarkiniu dirbusiam A. Liutkevičiui buvo leidžiama patekti į Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų kabinetus. Tiesa, šie tikino, kad nuteistasis čia lankydavosi tik jiems esant darbo vietoje.
Bet realybė buvo kitokia – A. Liutkevičius per tris mėnesius mažiausiai 8 kartus buvo įsibrovęs į ikiteisminius tyrimus atliekančių tyrėjų darbo kabinetą ir iš čia pavogęs daugybę svarbių įkalčių baudžiamosiose bylose.
Kad kalinys apvogė pareigūnus, paaiškėjo visiškai atsitiktinai – vienas Pravieniškių kalėjimo darbuotojas per vaizdo kamerą pastebėjo, kad jau po darbo valandų nuteistasis užėjo į pastatą, kuriame įsikūrę Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai.
„Atėjęs ryte į darbą pastebėjau, kad yra neplauti koridoriai, kuriuos turi prižiūrėti ir tvarkyti pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis, kurio pareigos – tvarkinys, – vėliau sakė vienas kalėjimo pareigūnų. – Kadangi man kilo įtarimų, kad jis neatlieka jam priskirtų darbų, peržiūrėjau praėjusios dienos vaizdo įrašą – jame pamačiau, kad jau po darbo valandų nuteistasis A. Liutkevičius įėjo į pastatą nešinas kibiru ir šluota, užgesino apšvietimą ir nuėjo link kabinetų, kurie priklauso Kriminalinės žvalgybos pareigūnams, ši zona vaizdo kamerų nestebima. Vėliau, maždaug po 7-8 minučių, jis išėjo.“
„Kadangi kolega pranešė apie įtartiną nuteistojo elgesį, nutarėme apžiūrėti seifą ir jame esančias baudžiamąsias bylas bei čia saugomus įkalčius“, – teigė tyrėja.
Ir jos, ir kartu tame pačiame kabinete dirbančios kolegės laukė nemaloni staigmena – iš seifo buvo dingę daug daiktinių įrodymų.
Tyrėjos suskaičiavo, kad iš seifo buvo pavogta daugiau kaip 40 mobiliojo ryšio telefonų, SIM kortelių, kurie buvo išimti per pas nuteistuosius vykdytas kratas.
Be to, iš seifo dingo daugybė dopingo medžiagų, daugiau kaip 400 anabolinių ir androgeninių steroidų tablečių bei kitų, galimai narkotinių, medžiagų, kurios dar nebuvo ištirtos.
„Jis taip pat pavogė kristalinę medžiagą, 347 baltos spalvos tabletes, stiklinį buteliuką su 11 kapsulių, 9 baltos spalvos tabletes ir 8 geltonos spalvos tabletes“, – vardijo pareigūnės. Jų, paskaičiavimu, nuteistasis pavogė net apie tūkstantį įvairių tablečių.
„Prie ikiteisminių tyrimų esantys daiktiniai įrodymai (tokie kaip mobiliojo ryšio telefonai ir kiti daiktai) buvo apžiūrimi, dėl rastų ir paimtų įtartinų medžiagų (narkotikų) bei dėl sportinių papildų (uždraustų) buvo skiriami tyrimai, – kalbėjo jos. – Atlikus tyrimus, daiktiniai įrodymai grįždavo atgal prie tam tikros baudžiamosios bylos, o kai joje buvo priimamas procesinis sprendimai, šie daiktiniai įrodymai buvo priduodami į saugyklą.“
Vis dėlto ne visi daiktiniai įrodymai buvo nuvežti į saugyklą, nes juose dar nebuvo priimti procesiniai sprendimai.
„Visi dokumentai ir baudžiamosios bylos buvo tvarkingos ir iš jų jokie dokumentai nėra dingę“, – pažymėjo jos.
Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnės tikino, kad seifas visada būdavo užrakintas, tačiau raktas visada buvo paliekamas kabinete.
„Su kolege buvome sutarusios, kad seifo raktą visada paliekame jos naudojamo stalo pirmajame stalčiuje esančioje baltoje dėžutėje“, – kalbėjo tyrėja.
„Šis įvykis mane labai nemaloniai nustebino, nes visada jaučiausi gana saugiai, nes pastate, kuriame dirbu, yra Kontrolės praleidimo punktas, čia visą parą budi pareigūnai ir į patalpas be jų leidimo joks nuteistasis negali užeiti“, – teigė viena pareigūnių.
Dalį įkalčių pareigūnams pavyko surasti – kai paaiškėjo, kad tvarkinys buvo įsibrovęs į tarnybine patalpas, Pravieniškių kalėjime buvo atliktos masinės kratos. Dar keletas mobiliojo ryšio telefonų buvo surasta vėliau.
Kad slapta daugybę kartų buvo įsibrovęs į ikiteisminius tyrimus atliekančių tyrėjų kabinetą, A. Liutkevičius net neneigė, tačiau tikino, jog seifo rakto jam net nereikėjo ieškoti, nes jis visada būdavo atrakintas.
„Buvau paskirtas dirbti tvarkiniu, į mano pareigas įėjo ir Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnių darbo kabinetų valymas, – sakė jis. – Kabinetą valydavau darbo metu, kai jame būdavo pareigūnės. Kartą pamačiau, kad metaliniame seife pareigūnės laikė mobiliojo ryšio telefonus, kitus daiktinius įrodymus, kurie buvo paimti iš nuteistųjų. Sugalvojau juos pavogti.“
A. Liutkevičius sakė, kad į kabinetą ateidavo po darbo valandų – pritaikęs raktą patekdavo į kabinetą, o iš esančio seifo ėmė viską, kas yra ir reikalinga, ir nereikalinga.
„Daug ką išmečiau, nes daug telefonų buvo neveikiantys ar sudaužyti, – sakė jis. – Pagrobtus daiktus susidėdavau į kibirą, taip pat užsikišdavau už drabužių, o paskui, kaip juos parsinešdavau, apžiūrėdavau. Jeigu telefonas veikdavo, parduodavau kitiems nuteistiesiems, taip pat iškeisdavau į maisto produktus bei cigaretes.“
Nuteistasis tikino, kad išmetė ne tik neveikiančius telefonus, bet ir paimtas tabletes bei kitas medžiagas. Bet ar taip ir buvo, pareigūnams išsiaiškinti nepavyko.
Po vagysčių A. Liutkevičius buvo atleistas iš tvarkinio pareigų, be to, jam buvo iškelta baudžiamoji byla – pareigūnai konstatavo, kad jis į Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnių darbo kabinetą buvo įsibrovęs ne mažiau kaip 8 kartus.
Už tai, kad įsibrovė į pareigūnių darbo kabinetą ir pavogė daiktinius įrodymus, A. Liutkevičiui buvo 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri buvo subendrinta su anksčiau neatliktomis bausmėmis, – teismas nusprendė, kad jau 18 kartą nuteistas kalinys už grotų turės praleisti 7 metus 9 mėnesius.
„Nuteistasis praeityje teistas net septyniolika kartų – daugiausiai už nusikalstamas veikas nuosavybei, tačiau taip pat ir už viešosios tvarkos pažeidimą ir netgi nužudymą, be to, jis baustas ir administracine tvarka, naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, ne mažiau kaip aštuonis kartus įsibrovęs į įkalinimo įstaigoje, kurioje atlieka bausmę, esantį ikiteisminio tyrimo skyriaus tarnybinį kabinetą, – teismo teigimu, A. Liutkevičius nusikalto „tikrai ne atsitiktinai, o dėl savo netinkamai vedamo gyvenimo būdo“. – Nepaisant jam skiriamų griežtų, su realiu laisvės atėmimu susijusių bausmių, A. Liutkevičius ir toliau daro naujas jo elgesio modeliui būdingas nusikalstamas veikas, kas rodo, jog jis net nesistengia pasitaisyti ir net būdamas įkalinimo įstaigoje toliau savo elgesiu demonstruoja susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų.“
Anksčiau teismas A. Liutkevičių yra pripažinęs pavojingu recidyvistu – jis dar 2017 m. gegužės 3 d. buvo išleistas iš tuomečio Lukiškių kalėjimo, o gegužės 4 d. vakarą Vilniaus rajone, Paberžės miestelyje nužudė savo kaimyną – keleriais metais jaunesnį Jurijų R. Plačiau apie šį nusikaltimą galite skaityti paspaudę šią nuorodą.
A. Liutkevičius – ne vienintelis nuteistasis, įvykdęs vagystę Pravieniškėse. Praėjusių metų liepą, kai šalia įkalinimo įstaigos buvo surengtas visų kalėjimų sistemos darbuotojų sąskrydis, nuteistieji įsibrovė į administracijos patalpas ir iš čia pavogė įvairius maisto produktus, gėrimus bei kanceliarines prekes.
„Kaliniai šiose patalpose laisvai šeimininkavo visą savaitgalį, o vagystė buvo pastebėta tik pirmadienio rytą, kai į darbą atėjo šio sektoriaus Užimtumo skyriaus specialistai“, – yra sakęs vienas įkalinimo įstaigos darbuotojų.
Anot jo, šiam nusikaltimui kelio neužkirto savaitgalį pataisos namuose budėję pareigūnai – jie teisinosi, kad nieko įtartino nepastebėjo. Tokie pareigūnų žodžiai nuteistiesiems sukėlė juoką – kad buvo įsibrauta į administracijos darbuotojų patalpas, ne vienas bausmę atliekantis kalinys žinojo dar penktadienio vakarą, kai netikėtai įkalinimo įstaigoje atsirado „vaišių stalas“. Be to, administracijos patalpose, kuriose dirbo Užimtumo skyriaus specialistai, dar penktadienio vakarą buvo išjungta signalizacija, kurios niekas visą savaitgalį taip ir neįjungė. Kodėl taip buvo padaryta, dar neaišku, tačiau kai kurie pareigūnai teigė girdėję, jog tą vakarą budėję nuteistųjų prižiūrėtojai tyčia išjungė signalizaciją, nes ji esą pernelyg dažnai įsijungdavo ir trukdė dirbti.
Delfi.lt rašė ir apie du nuteistuosius, kurie dienos metu įsibrovę į Pravieniškių kalėjimo darbuotojų darbo kabinetus čia surengė tikrą puotą, o paskui apie tai, kaip didžiausią nuotykį, pasakojo kitiems nuteistiesiems. Neįtikėtina, bet šie pavojingi ir ilgam įkalinti nuteistieji į pataisos namų darbuotojų darbo kabinetus įsibrovė ir lėbavo net du kartus – tik po antrųjų linksmybių pareigūnams pavyko nustatyti jų tapatybes.
Šie du nusikaltėliai, kurie įkalinimo įstaigoje elgėsi kaip namuose, anksčiau daugybę kartų teisti, o šiuo metu yra įkalinti dėl tyčinių nužudymų – aštuonis kartus teistas 37 metų Dainius Bložė yra nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme, nes nužudė pažįstamos moters sutuoktinį, o penkis kartus teistas 22 metų Gediminas Stogevičius įkalintas 8 metams, nes per išgertuves su draugu užmušė buvusį kalinį, kuris vieną jų pavadino „gaidžiu“.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad D. Bložė ir G. Stogevičius pirmą kartą įsibrovė į pataisos namų antrojo sektoriaus resocializacijos skyriaus patalpas, kai D. Bložė metaliniu strypu išlaužė pagrindinių įėjimo vartų metalinę pakabinamą spyną, o paskui pritaikytu raktu atrakino psichologų kabinetą ir iš jo pavogė du peilius, du šokoladus „Milka“, saldainių „Rafaelo“ dėžę, daugiau kaip 30 pieštukų, 17 tušinukų, 3 žirkles, 0,5 l talpos buteliuką su dezinfekciniu skysčiu, nagų dildę, žiebtuvėlį, 50 nuteistųjų kvietimų lapelių.
Tokiu pačiu būdu į psichologių tarnybines patalpas kaliniai pateko ir antrąjį kartą, praėjus savaitei po pirmojo įsilaužimo. Tik šįkart jie apsilankė ne viename kabinete ir iš jų pavogė saldainių, cukraus, kavos, sausainių, virdulį ir kitus daiktus, kurie priklausė vienai psichologei, bet ji ieškinio dėl žalos atlyginimo nereiškė.
Viena jų per apklausą sakė, kad į patalpas įsibrovę nuteistieji net nebandė slėpti pėdsakų.
„Penktadienį, baigusi darbą savo kabineto duris užrakinau, o paliktų savo daiktų vietas visada pamenu, – pasakojo ji. – Kai pirmadienį ryte atėjau į savo kabinetą, durys buvo užrakintos, kaip ir buvau palikusi, bet atrakinus duris man kilo įtarimas, kad mano daiktai yra pakeitę vietas. Be to, kabinete buvo labai šalta – pastebėjau, kad yra atidarytas langas, kurį tikrai buvau uždariusi penktadienį išeidama iš darbo. Apžiūrėdama kabinetą pastebėjau, kad kėdė, kuri stovėjo už stalo, buvo pastatyta šalia kėdės prie kompiuterio. Ant darbo stalo matėsi pribarstyta tabako likučių, taip pat matėsi šlapio puodelio žymė. Taip pat pamačiau, kad ilgiklio laidas yra ištrauktas iš įkrovimo lizdo ir padėtas ant grindų. Toliau, apžiūrėdama kabinetą, pamačiau, kad ant lentynėlės stovi virdulys, kurio prieš tai aš savo kabinete neturėjau.“
Psichologė ne ką mažiau nustebo, kai atvėrė spintos duris – čia ji pamatė rožinės spalvos rankšluostį, stiklinį indelį su kavos likučiais ir mažą stiklainį su cukrumi.
„Taip pat spintoje radau vienkartinių puodelių, ritinį baltos spalvos plastikines virvės, daugkartinio naudojimo medžiaginį maišą, tuščią saldainių „Raffaello“ dėžutę“, – pataisos namų darbuotoja tikino, kad anksčiau šių daiktų ji savo kabinete neturėjo. Be to, ji pastebėjo, kad stalčiuose sudėti daiktai sukeisti vietomis, ant stalo stovėjusi žvakė buvo visiškai išdeginta, o šios indas išvalytas.
„Tada mes buvome įkalinti drausmės grupėje, neturėjome ko valgyti, todėl D. Bložė pasiūlė nueiti į psichologių kabinetus ir pasiimti saldumynų, – sakė G. Stogevičius. – Sutikau. Tada mes nuėjome prie metalinių grotų, pro kurias buvo galima patekti į koridorių, kuriame yra psichologių kabinetai. D. Bložė atsineštu metaliniu strypu nulaužė pakabinamą spyną ir turėtais raktais atrakino du kabinetus. Kabinetuose radome saldumynų, kavos. Tada valgėme saldumynus ir gėrėme kavą, o išeidami pasiėmėme šokoladų, saldainių. O kad niekas nepagalvotų, jog tai padarėme mes, apie 18 val. nuėjome į valgyklą ir pavalgę grįžome į savo būrį.“
Nuteistasis sakė, kad per tą laiką, kai buvo psichologių kabinetuose, jų niekas neieškojo.
Kadangi po pirmosios vagystės pareigūnai taip ir nesuprato, kas apvogė psichologes, kaliniai nutarė surengti dar vieną „žygį“ – po savaitės, kitą savaitgalį, apie pietus vėl metaliniu strypu nulaužė pakabinamą grotų spyną, pateko į pataisos namų darbuotojų kabinetus.
„Čia vėl valgėme saldumynus, gėrėme kavą, – tęsė pasakojimą G. Stogevičius. – Taip pat į kabinetuose rastus maišus susidėjome čia rastus saldumynus bei kitus daiktus. Dalį pavogtų saldumynų suvartojome patys, dalį davėme kitiems nuteistiesiems.“
