Pragariška kaimynystė

D. Bartkevičienė ir J. Aleinikovas glaudžiasi pavėsinėje, esančioje šalia namo, kuriame kilo gaisras.

Jie gyveno antrame aukšte, pirmame – D. Bartkevičienės mama Bronė Navakauskienė. Silpnos sveikatos, tvarkingai gyvenanti neįgalioji daug metų kenčia nuo pragariškos kaimynystės su asocialia pora.

„Noriu tik vieno – kad jie kur nors išeitų ir aš galėčiau pagyventi ramiai, be nuolatinio nerimo, kad padegs, apvogs ar dar ką nors padarys“, – sakė B. Navakauskienė.

Ji iki šiol graužiasi dėl padarytos klaidos: patikėjusi J. Aleinikovo pažadais įsidarbinti ir gyventi tvarkingai, leido sugyventiniams užsiregistruoti savo namo antrajame aukšte.

Nėra asmens dokumentų

Problemų kamuolys dabar taip susiraizgęs, kad jo nepajėgia išnarplioti net nenuilstantis Šiluvos seniūnas Juozas Šlepas.

Po gaisro, kurį sukėlė neatsargus sugyventinių elgesys, seniūnas išsiaiškino, kad padegėliai neturi net galiojančių pasų.

„Iš savo pinigų užsakiau pasus. Be galiojančių asmens dokumentų negalime jiems skirti pašalpos“, – paaiškino seniūnas ir pridūrė, kad pašalpos nelaimėlių nebeišgelbės. Vienintelis kelias – visiškai keisti gyvenimo būdą ir bandyti išsikapstyti iš duobės.

Tik žodžiai

Apie bandymus gyventi tvarkingiau svarstė ir D. Bartkevičienė. Po gaisro praėjus kelioms dienoms kalbėdama su žurnalistu ji tikino norinti kreiptis į Anoniminių alkoholikų grupei vadovaujantį žinomą geradarį Žaną Talandį. Tačiau to nepadarė.

„Pirmadienį buvo surengtas susitikimas su Žanu, bet jie neatėjo. Sakau, eikite pas Žaną, eikite pas Šiluvos kleboną Erastą Murauską, klaupkitės ir prisiekite, kad žadate gyventi kitaip, arba jūs nieko negausite, ir aš nežinau, kas su jumis bus. Bet jie sėdi susigūžę ir laukia, kol kas nors padės“, – dėl beviltiškai atrodančios sugyventinių ateities nerimavo seniūnas.

Jis bandė jiems surasti laikiną būstą, tačiau niekas nenori įsileisti žmonių, kurie atneša tik nelaimes.

„Galintys juos apgyvendinti manęs klausia – ar aš galiu už juos garantuoti? Aišku, kad negaliu“, – apie keblią situaciją pasakojo J. Šlepas.

Nederėtų nusisukti

Jo pastangomis į pavėsinę, kur glaudžiasi padegėliai, iš kaimyninio kiemo buvo atvesta elektra.

„Įsivaizduokite, kaip jie visiems yra įkyrėję, jei net artimieji nenori jų vardo girdėti. Čia yra tragedija. Tačiau juk esame katalikai ir negalime atsukti nugarų. Pas juos neseniai lankiausi – Jurijus nusiskutęs, tikrai, atrodo, nebegeria. Bet nesulaukiame, kad jie muštųsi į krutinę ir pasakytų, viskas – mes jau duobėje. Čia galėtų būti ir kitiems pamoka: jei taip gyvensite, tai bus labai blogai“, – atkreipė dėmesį Šiluvos seniūnas.

Jis pabrėžė, kad nelaimėlių ateitį gali lemti ir vietos Pastoracinės tarybos sprendimas dėl galimybės laikinai persikelti į kokias nors gyvenimui žiemos sezono metu tinkančias patalpas.