Prie teismo pastato lietuvių bendruomenė surengė piketą, jo dalyviai vienas per kitą pasakojo, kaip bijo Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybų. Gabrieliaus motina Gražina Leščinskienė žurnalistams teigė nežinanti, ko laukti. Vis dėlto jos advokatė Sandra Latotinaitė neslepia, jog šansai nėra patys didžiausi, o Gabrieliaus artimieji veikiausiai patys sau sutrukdė išspręsti kilusias problemas.
Gabrieliaus mama: sūnaus tikrai neskriaudžiau
Prieš procesą su žiniasklaida pabendravo ir Gabrieliaus B. motina G. Leščinskienė. Emigrantė teigė kol kas negalinti įvertinti savo galimybių išlaikyti teisę į savo vaiko globą.
„Žiūrėsim, kaip čia bus dabar toliau, po šito teismo. Čia su jais, žinokit, sunku man pasakyti“, - kalbėjo moteris.
Ji už paramą ir pagalbą dėkojo tiek Lietuvos diplomatiniam korpusui, tiek pikete susirinkusiems tautiečiams.
„Tikiuosi, kad grąžins man jį. Jeigu ne – yra globėjai, močiutė, kuri irgi norėtų, kad į Lietuvą vaikas grįžtų. Nes jeigu jisai liktų čia – ir prarastų kultūrą mūsų, ir užmirštų kalbą. Nemanau, kad tai yra geriausia jam – būti tarp svetimos kultūros svetimų žmonių“, - sakė G. Leščinskienė.
Moteris kategoriškai neigia pasklidusias kalbas, esą ji su sūnumi elgėsi tikrai ne pavyzdingai.
„Man labai gaila tų žmonių – jeigu kažką iš nuogirdų arba turint asmeninį pyktį ar kažkokį savo požiūrį (…) iš nuobodumo, iš pavydo, iš neturėjimo ką veikti skleidžia įvairią dezinformaciją“, - sakė G. Leščinskienė.
Emigrantė taip pat nurodė, esą sūnų Norvegijos tarnyba „Barnevernet“ iš jos paėmė dėl keistų pretekstų. „Kad jisai keistai elgėsi. O ypač – kad grįžus iš Lietuvos jisai buvo agresyvus. Nors namie elgdavosi kaip ir visada“, - teigė G. Leščinskienė.
Neįprastą vaiko elgseną ji linkusi aiškinti ne padėtimi šeimoje, o patyčiomis mokykloje.
„Jisai man sakė paskui, kad jis verkė mokykloje. Nes erzino jį, mušėsi jie. Ir pasakė „Tavo mama – debilė“. Va taip“, - savo versiją pateikė G. Leščinskienė.
Svarstymuose padarius pertrauką, Gabrieliaus motina trumpai nupasakojo proceso eigą. Esą vyksta liudininkų apklausos, bylos nagrinėjimas tęsis ir antradienį.
„Nežinau, kuo viskas baigsis. Tikiuosi, kad į geresnę pusę“, - vylėsi G. Leščinskienė.
Advokatė: vaiko pagrobimas komplikuoja padėtį
G. Leščinskienės advokatė S. Latotinaitė žurnalistams teigė, jog paprastai tokios bylos išnagrinėjamos per savaitę ar dvi. Vis dėlto dėl kilusio rezonanso esą tikėtinas greitesnis verdiktas.
„Kadangi tai yra byla, kuria domisi ir žiniasklaida, galimas dalykas, kad sprendimas bus ir šios savaitės pabaigoje“, - svarstė advokatė.
Ji neslepia, kad G. Leščinskienės šansai neprarasti motinystės teisių nėra dideli. „Bijau, kad motinos globos teisės gali būti atimtos“, - sakė S. Latotinaitė.
Advokatė užsimena, kad galbūt realesnis variantas – siekti, kad globos teisės būtų perleistos Lietuvoje gyvenantiems artimiesiems. „Už ką mes iš tikrųjų ruošiamės kovoti – kad berniukas būtų perkeltas pas globėjus Lietuvoje, kad tai būtų pas šeimą, pas gimines. Kad vaikas būtų grąžintas į Lietuvą. Teisinė galimybė yra. Tai praktikoje beveik nėra naudojama. Tokią teisinę galimybę turime, bet ji yra kol kas tik galimybė. Bandysime ją realizuoti“, - tęsė pašnekovė.
Paklausta, ar tarp sunkinančių aplinkybių gali būti Gabrieliaus pagrobimas, kai berniukas buvo paimtas iš Norvegijos ir gabentas į Lietuvą, kam kelią užkirto Švedijos tarnybos, S. Latotinaitė neslėpė – berniuko pagrobimas buvo klaida. Vis dėlto advokatė nelinkusi šio veiksmo būtinai priskirti savo klientei.
„Mano nuomone, taip – ji tikrai turėtų daugiau galimybių (atgauti sūnų – DELFI), - klausiama apie mažamečio išvežimą iš Norvegijos sakė S. Latotinaitė. - Mes negalime teigti, kad mama bandė išsivežti. Pati ji teigia, kad ji to nedarė. Matote, ji nepažeidė Norvegijos baudžiamojo kodekso 216 straipsnio „Vaikų grobimas“. Bet bet kuriuo atveju – tai, kas yra padaryta, yra neteisėta. Kas tai padarė – dar kol kas nėra aišku. Kol nuosprendžio nėra, galioja nekaltumo prezumpcija.“
Į piketą dėl Gabrieliaus susirinko maždaug pora dešimčių lietuvių. Saugumą prie pastato užtikrinę policijos pareigūnai DELFI nurodė, jog leidimas buvo išduotas 70 žmonių susirinkimui.
Lietuvių piketas Moldėje traukė praeivių akis. Tokie reiškiniai šiame Norvegijos uoste tikrai nėra dažni. DELFI kalbinta vietos žurnalistė teigė, kad mieste apskritai nėra buvę protestų dėl Norvegijos tarnybų esą grobiamų vaikų.
Dalis DELFI kalbintų vietos lietuvių į piketą nevyko, nes tai kirtosi su darbo grafiku, kiti gi prieš kameras nelinkę kalbėti apie tai, kad nepritaria isterijai dėl „Barnevernet“. Bet pikete netrūko ir tokių, kurie palaikyti G. Leščinskienės važiavo po kelis šimtus kilometrų, o viena moteris papasakojo apie savo patirtį su šia tarnyba. Apie tai – kitame DELFI reportaže iš Moldės.