Virtualioje tarptautinėje apvalaus stalo diskusijoje „Kaip apginti vaiką?“ savo gerąja patirtimi pasidalijo ir Norvegijos teisės specialistai, ir Europos Tarybos darbuotoja.
Taiko „Barnahaus“ modelį
Baltijos jūros valstybių tarybos Vaikų rizikos grupės vadovė Olivia Lind Haldorsson pasakojo, kad patiriantys riziką vaikai yra vienas iš prioritetų. Šiuo metu norveigai skatina „Barnahus“ vaikų teises ginantį modelį.
„Koordinavimas yra labai svarbus, siekiant apsaugoti vaiko interesus ir kalbant apie smurtą prieš juos. Tuomet dalyvauja tikrai nemažai veikėjų: socialinės apsaugos pareigūnai, medicinos pareigūnai, taip pat teisėsaugos institucijos. Jų pareiga yra apsaugoti vaiką ir jam padėti.
Kai šios organizacijos ar veikėjai nedirba tinkamai ir koordinuotai, vaikui gali tekti išgyventi vertinimus, papildomas apklausas, perkeliamas iš vienos institucijos į kitą ir, deja, mūsų patirtyje dažnai žmonės, turintys skirtingas kompetencijas, atlieka daug apklausų su vaiku. (…) Tokia jo patirtis gali užkirsti kelią netgi ir nusikaltimo atskleidimui, diskredituoti vaiką ir tai tikrai rimta problema“, – tikino ji.
Pasak O. Lind Haldorsson, vaiko liudijimas ir jo saugumas turėtų būti vienas pagrindinių dalykų, kad būtų užkirstas kelias nusikaltimui.
„Pastebėjome, kad labai daug vaikų gailisi, jog pranešė apie nusikaltimą dėl patirtos traumos ir vilkinimo, kurį jie patyrė tyrimo metu. (…) „Barnahus“ yra namas, kuriame susitinka įvairios institucijos po vienu stogu. Taigi, čia susitinka įvairios institucijos ir vaiko nereikia kilnoti iš vienos į kitą.
Ten vyksta ir medicininis įvertinimas, pagalba krizės metu ir apklausa. Skirtingi sektoriai ateina pas jį, dėl to jis gali jaustis patogiai ir saugiai. Vaikas turi papasakoti tik vieną kartą ir taip išvengiama traumos.“
Visos institucijos, tęsė ji, užtikrina vaiko poreikius ir saugumą apklausų metu.
Apklausos turi vykti laisva vaiko valia
Frostating Vidurio Norvegijos apeliacinio teismo teisėjas Jon Gunnar Kaplerud paaiškino, kaip Norvegijoje yra apklausiami vaikai ir paaugliai. Jo teigimu, svarbiausia, kad jiems nebūtų klausimai suformuluoti taip, jog atsakytų, kaip galbūt tikimasi. Taip pat pasidalijo, kokie klausimai yra užduodami, kai vaikas patiria seksualinę ar kitokią prievartą.
„Mes tai vadiname dialogu arba pokalbiu su vaikais ir paprastai vadovaujamės dviem scenarijais. Vienas, kai vaikas jau yra kažką papasakojęs ir reikia gauti daugiau informacijos, antras scenarijus, kai turime tik įtarimą, jog kažkas įvyko.
Mūsų patirtis rodo, kad apie smurtą ar tvirkinimą su nukentėjusiu vaiku vis dėlto geriau yra kalbėti, nei nekalbėti. Apklausos turi būti atsargios, aiškios, (…), nes tyla skatina jų gėdos jausmą.“
Teisėjo teigimu, suaugęs asmuo turi suprasti, kad vaikas turi daugiausiai žinių apie situaciją ir Norvegijos modelio tikslas yra pateikti priemones, kad vaikas laisvai ir spontaniškai papasakotų situaciją jų nestabdant.
„Vaikas turi būti to pokalbio centre ir žinoti, kad procedūra jam yra palanki. Vaikų apklausos yra vykdomos keliais etapais: pasirengimas, ryšio užmezgimas su vaiku, pristatoma tema ir bandoma pasiekti, kad vaikas savo žodžiais papasakotų, kas nutiko.
Po to bandome gauti daugiau informacijos ir daugiau paklausinėti. (…) Labai svarbu skatinti bendravimą ir kad tas bendravimas vyktų, reikia užduoti atvirus klausimus, o ne tokius, kuriais galėtume nukreipti vaiką viena ar kita linkme.“
Taip pat, sakė jis, reikia toleruoti ir tylą, mat suaugusieji yra linkę ją nutraukti.
„Kitas svarbus dalykas, įtariamasis ir advokatas neturi būti informuojamas apie apklausą. Žinoma, po to jiems yra pateikiami visi dokumentai, kad būtų laikomasi rungtyniškumo principo. Kai pradedamas baudžiamasis perskiojimas, tai prokuroras ar advokatas turi teisę prašyti dar vienos apklausos.
Tačiau įtariamieji retai pasinaudoja šia proga ir mums atrodo todėl, kad bijoma ką vaikas dar gali papasakoti. Pagal mūsų baudžiamojo proceso įstatymą, video apklausa teisme parodoma prieš suteikiant žodį atsakovui ar teisiamajam. Ne kartą yra taip pasitaikę, kad kai parodomas vaiko apklausos įrašas, teisiamasis prisipažįsta.“
Stambulo konvencija irgi padėtų ginti vaikus
Europos Tarybos Lyčių lygybės skyriaus programų patarėja Jenna Shearer Demir tikino, kad Stambulo konvencija padeda apsaugoti ne tik moteris, bet ir vaikus. Jos teigimu, po dešimties metų yra įrodymų, kad ši konvencija gelbsti gyvybes.
„Įvairūs tyrimai ir duomenys rodo, kad smurtautojai intymioje aplinkoje dažnai smurtauja ir prieš vaikus tame pačiame namų ūkyje. Vaikai gali patirti tiesioginį ar netiesioginį smurtą, ypač nutrūkus santykiams, smurtautojas gali siekti atkeršyti per nepriežiūrą, seksualinį smurtą, taip pat tyčia nužudyti. Nemažai vaikų su smurtu gyvena kiekvieną dieną.“
Pasak jos, Stambulo konvencijoje yra nemažai priemonių apsaugoti nuo smurto šeimoje ir nubausti smurtautojus.
„Smurtą šeimoje patiriančioms moterims kai kuriais atvejais žalojamos genitalijos, jos verčiamos darytis abortus ir pan., bet konvencija siekia apsaugoti ir berniukus. Numatytos nuostatos, kurios yra neutralios lyčiai.
Ja yra saugomi tiek vyrai, tiek moterys, berniukai ar mergaitės. Labai svarbu pripažinti, kad daugiausia smurto šeimoje patiria moterys, bet nemažai jų turi vaikų, todėl juos konvencija irgi siekia apginti.“
J. Shearer Demir sakė, kad tyrimais įrodyta, jog vaikai, patiriantys smurtą namuose, dažnai patiria kognityvinių, funkcinių sutrikimų ir per ilgą laiką išvysto tokį santykį su smurtu, kad tai reikia gydyti.
„Stebėsenos ataskaitų tyrimas parodė, kad šalys dažnai nesugeba užtikrinti specializuotų paslaugų vaikui. Konsultavimo paslaugų prieiga yra labai ribota, kai, pavyzdžiui, vaikai išeina iš prieglobsčio. Dažnai tokios informacinės kampanijos siekia parodyti, kokios yra vaikui smurto pasekmės.“
„Nuolatiniai, priekaištai arba, pavyzdžiui, sesers nužudymas siekiant atstatyti šeimos garbę taip pat paveikia tuos pačius vaikus. Priemonės, siekiant atitraukti motiną iš smurtinės aplinkos, reiškia, kad ir vaikai yra viktimizuojami.
Labai svarbu, kad tokie prieglobsčiai priimtų ne tik moteris, bet ir jų vaikus. Stambulo konvencija reikalauja, kad teisėjai atsižvelgtų į bet kokius ne incidentinius įvykius šeimoje, kai yra sprendžiama, kam suteikti globą. Taip pat dėl globos teisių reikia atsižvelgti į tai, kad vaikas nepatirtų smurto.“
Europos Tarybos Lyčių lygybės skyriaus programų patarėja sakė, kad pastebėta, jog yra nemažai trūkumų skiriant pasimatymus su vaiku.
„Stambulo konvencija kriminalizuoja ir žudymus dėl garbės, religijos ar papročio. Religija ar paprotys negali tapti pasiteisinimu daryti nusikaltimus. Jeigu vaikas yra verčiamas daryti nusikaltimą, Stambulo konvencija nenuima kaltės nuo to, kuris kursto tai daryti.“
J. Shearer Demir teigimu, Stambulo konvencija ne tik pripažįsta, kad vaikai yra fizinio, psichologinio, seksualinio smurto aukos, bet ir suteikia svarbų vaidmenį, kad ateityje jie galėtų keisti visuomenę.
„Mūsų elgesio modeliai susiformuoja labai anksti vaikystėje ir Stambulo konvencija skiria svarbų dėmesį, kad reikia mokyti vaikus lygybės tarp vyro ir moterų, ugdyti nestereotipinį elgesį, požiūrį. Santykių ugdymas ne dominavimu ir ne kontrole, o abipusiu supratimu ir geriausiai gali užkirsti kelią šeimoje“, – tikino ji.
