„Diskutavome įvairiais klausimais ir vertiname viską (opozicijos pasitraukimą iš susitarimo – ELTA) rimtai. Šiandien kalbėjome apie tai, kurie klausimai yra svarbūs, kuriuos dar turime aptarti, kas yra savivaldybių savarankiškumo klausimas, kurį turime toliau nagrinėti ir turbūt reikalinga papildoma diskusija šitoje srityje. Apsitarėme dėl artėjančio biudžeto, kad taip pat bus šiuo klausimu pasitarimas, dėl prioritetų, kokie čia svarbiausi dalykai, kas turėtų įvykti artimiausiu metu“, – po susitikimo žurnalistams teigė J. Šiugždinienė.
Ministrė viliasi, kad politinių partijų vadovai, neatmetantys galimybės trauktis iš susitarimo, supranta šio susitarimo svarbą švietimui ir pavyks atrasti sąlyčio taškus.
„Politinių partijų sutarimas yra labai svarbus švietimui, jis tikrai apima labai svarbias sritis ir rodikliai yra numatyti, iškelti tam tikri be galo svarbūs švietimui tikslai. Ir tai, kad mes turime susitarimą, galime tikėtis, kad, pasikeitus Vyriausybei, nebus kardinaliai keičiama kryptis ir judame ta kryptimi, dėl kurios ir esame apsisprendę. Aš manau, kad politinės partijos supranta, jog tai yra labai svarbus susitarimas“, – kalbėjo ministrė.
„Kai kuriais klausimais skirtingi požiūriai, gali būti ir skirtingos nuomonės, bet per diskusijas mes bandome susitarti, susiderinti ir pagrįsti tam tikrus sprendimus. Tai tikrai manau, kad visi suprantame, kiek susitarimas yra svarbus, ir politinės partijos toliau dalyvaus įgyvendinant šitą susitarimą“, – pridūrė ji.
Be to, ministrė pažymėjo, kad ketinama kreiptis ir į kitas politines partijas dėl prisijungimo rengiant susitarimą.
„Susitarimo dalyviai sutarė, jog kreipsimės į politines partijas, turime dabar ir naują „Vardan Lietuvos“ frakciją, tai taip pat kreipsimės“, – pažymėjo ministrė.
Socialdemokratė: savivaldybės turi išlaikyti savarankiškumą, Vyriausybės sprendimai netenkina
Darbo grupės susitikime dalyvavusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime atstovė Orinta Lieputė pabrėžė, kad socialdemokratai yra nepatenkinti Vyriausybės priimamais sprendimais švietimo srityje, nes, pasak jos, jie neatitinka susitarimo gairių.
„Šis susitarimas yra labai svarbus, kaip ir apskritai švietimas, tai vienas iš prioritetinių dalykų. Mes nediskutuojame labai plačiai – nutraukti ar nenutraukti (susitarimo – ELTA), bet mūsų netenkina Vyriausybės sprendimai. Jeigu yra susitarta, tai yra susitarta, jeigu kažkas nevykdo, tada reikia peržiūrėti“, – žurnalistams Seime pirmadienį teigė O. Leiputė.
Socialdemokratė pabrėžė būtinybę savivaldybėms išlaikyti savarankiškumą, priimant sprendimus dėl mokyklų tinklo, taip pat, anot jos, susitikimo metu buvo išsakyta ir reikiamybė keisti švietimo susitarimą prižiūrinčios darbo grupės sudėtį.
„Tai šiandieną ir buvo išsakyti keli argumentai dėl pačios sudėties darbo grupės, nes jau neaišku, kas susitarė ir kam atstovauja, o antras momentas buvo, kad mes manome, kad savivaldybės turi išlaikyti savarankiškumą ir galimybę priimti sprendimą, negali būti įspraudžiamos į kampą“, – sakė socialdemokratė.
„Sutarėme, kad bus inicijuota platesnė diskusija dėl savivaldybės vaidmens ir atsakomybių ribų. Nes irgi iškilo ginčas, kas už ką atsakinga, ir tuo pačiu laukiame naujos sudėties ir naujos kokybės darbo grupės prižiūrėti Nacionaliniam švietimo susitarimui“, – pažymėjo Seimo narė.
Darbo partija ir LVŽS: tikrai svarstome arba korekciją, arba pasitraukimą iš susitarimo
Po susitikimo Seimo Darbo partijos frakcijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė pabrėžė, kad Darbo partija ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) vis dar neatmeta galimybės trauktis iš susitarimo, jei nebus sutarta dėl savivaldybių savarankiškumo.
„Darbo partija ir LVŽS manome, kad yra pažeistas 18 punktas, kuris kalba apie švietimo įstaigų ir savivaldybių savarankiškumą priimant sprendimus, nes Vyriausybė, patvirtindama kiekybiškus tinklo taisyklių reikalavimus, susiaurino savivaldybių savarankiškumą spręsti dėl savo tinklo savo savivaldybėse. Ministrė, patvirtindama Tūkstantmečio mokyklų programą, taip pat susiaurino savarankiškumą gauti Europos Sąjungos pinigus“, – teigė I. Kačinskaitė-Urbonienė bei pridūrė, kad Darbo partija ir LVŽS svarsto apie pasitraukimą.
„Mes manome, arba turi būti pateiktas susitarimas, koreguojamas tas punktas arba visai išbraukiamas, arba koreguojami Vyriausybės veiksmai. (...) Mes tikrai svarstome arba korekciją, arba pasitraukimą iš susitarimo“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad šių mokslo metų pradžioje, rugsėjo 1-ąją, politinių partijų vadovai Seime pasirašė Nacionalinį švietimo susitarimą, numatantį švietimo politikos tikslus iki 2030 metų.
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) teigia neatmetantys galimybės svarstyti apie pasitraukimą iš švietimo susitarimo, jei valdantieji ir toliau neatsižvelgs į opozicijos bei savivaldos išsakytas pastabas dėl mokyklų tinklo pertvarkos.
Opozicija kritikuoja, kad valdančiųjų veiksmai vykdant ugdymo įstaigų tinklo pertvarką prasilenkia su Nacionaliniame švietimo susitarime numatytu savivaldybių savarankiškumo kriterijumi. Oponentai kritikuoja, kad sprendimai dėl mokyklų tinklo optimizavimo yra priimami nepakankamai įsiklausant į savivaldos poziciją ir neatsižvelgiant į konkrečios savivaldybės situaciją.
