Atvirojo kodo internetinė platforma Global Forest Watch, leidžianti stebėti miškų masyvus realiu laiku, skelbia, kad šiauriniuose pasaulio regionuose rekordiškai sumažėjo medžių.
LNK Žinios pranešė, kad naujausioje ataskaitoje sakoma, jog šiaurinėje Rusijos dalyje, Kanadoje ir Aliaskoje, nykimas yra didžiausias.
I. Budraitė teigia, kad klimato krizė, vyksta nepaisant karo, infliacijos ir visų kitų kasdien visiems mums rūpimų klausimų.
„O tai, kad nukenčia jau ne tik tropikų miškai, bet ir šiaurėje esantys miškai mums sako, kad temperatūra kyla. Dėl augančios temperatūros, dėl sausėjančio oro kyla miškų gaisrai, kurie yra pagrindinė priežastis, kodėl šiais metais didele dalimi netekome Rusijoje, Taigoje augančių miškų“, – sako ji.
Partijos pirmininkė teigė, kad visus miškus galima vadinti planetos plaučiais, tačiau esantys Atogrąžose sugeria daugiau anglies dvideginio.
„Bet ne ką mažiau svarbūs visi likę miškai. Jie atlieka anglies kaupimo funkciją: augdami sugeria dvideginį, anglį savyje užrakina išskirdami mums deguonį. Jeigu gaisro metu mes tų medžių netenkame, tai į atmosferą išleidžiame užrakintą anglį ir tokiu būdu dar labiau spartiname klimato kaitą“, – pasakoja laidos pašnekovė.
I. Budraitės teigimu, kitas aspektas – miškuose, taip pat ir Taigos, gausi bioįvairovė, ten gyvena vabalai, žinduoliai, paukščiai.
O kiekvienas ekosistemos dalyvis, pasak jos, yra kažkieno kito mitybos grandinės dalis, todėl kažko netekus, subyra sistema ir nukenčia visi, taip pat – ir žmogus.
„Mokslininkai sako, kad jau dabar galime stebėti šeštąjį masinį rūšių nykimą – nyksta visi: žinduoliai, paukščiai. Pavyzdžiui, vabzdžių kiekis nyksta po 2,5 proc. per metus. Jei toks tempas išsilaikys po šimto metų planetoje apskritai gali nelikti vabzdžių. Tai būtų katastrofa viskam žemėje“, – teigia ji.
Kalbėdama apie Lietuvą LNK pašnekovė teigė, kad mūsų šalies klimato kaita taip pat neaplenkia.
Anot jos, prognozuojama, kad mūsų šalyje spygliuočiams ateityje gali tapti per šilta augti ir juos pamažu keis lapuočių miškai. O tai reiškia, kad keisis parazitai, medžius gali užplūsti įvairios ligos, dėl kurių jų taip pat mažės.
Ji sutiko kad dalis proceso nebėra sustabdoma, tačiau dar turime įrankių – reikia ne tik sodinti miškus, bet ir leisti jiems augti.
I. Budraitės teigimu, paskaičiuota, kad Lietuvoje vidutinis medžio amžius siekia 53 metus, nors pagal mūsų geografines sąlygas medžiai galėtų sulaukti 200-300 metų.
Tai, anot jos, reiškia, kad pas mus medžiai kertami per dažnai ir per daug. Norint sustabdyti procesą, pasak LNK pašnekovės, reikėtų plėsti saugomas teritorijas.
Europoje, pasak I. Budraitės, ketinama nuo 18 iki 30 proc. padidinti saugomas teritorijas.
„Tikslai yra, tik klausimas, kaip seksis juos įgyvendinti“, – pabrėžė ji.
Politikės teigimu, tai nereiškia, kad reikia apskritai nustoti kirsti medžius, nes, pavyzdžiui, tuo pačiu Žaliuoju kursu yra įsipareigota mažinti cemento, betono naudojimą.
„Yra sakoma, kad šitas medžiagas, kurioms reiklia labai daug energijos, tuo pačiu išsiskiria CO2 emisijų, pakeisti mediena. Daug kas supranta, kad daugiau kirsime, bet ne visai taip. Tai reiškia, kad turėsime daugiau sodinti ir sureguliuoti visą miškų valdymo politiką taip, kad ten, kur miškai itin vertingi, itin seni, kaupia daug bioįvairovės nieko nedarytume, o ūkiniai, auginami kaip plantacija, būtų naudojami pramonei“, – teigė ji.
Visą LNK Žinių pokalbį su I. Budraite žiūrėkite čia:
