Vilniaus rajone esančioje čiužinius ir lovas gaminančioje įmonėje per 300 darbuotojų, tik apie pusė jų pasiskiepijo. Įmonės vadovas dar svarsto, kaip elgtis su skiepytis atsisakančiais, tačiau Vyriausybės siūlomoms priemonėms pritaria.
„Tas piktybiškas atsisakymas skiepytis, tai ką tada reikia leisti ir išgėrusiems vairuoti. Kuo jie blogesni už neišgėrusius vairuotojus? Tada gal audringai pamišusius žmones išleiskime, nes jų teisės pažeidžiamos. Mano mintys vienareikšmiškai – reikia ir švelnių priemonių, bet reikia ir griežtų“, – LNK teigė „Padvaisko ir ko“ vadovas Arvydas Padvaiskas.
Įmonėje daug kontaktinio darbo, darbuotojai vienas šalia kito, dirbti per nuotolį galimybės nėra. Todėl nesiskiepijančius darbuotojus vadovas galėtų nušalinti nuo darbo.
„Jeigu darbuotojas nesutinka skiepytis arba testuotis, tai darbdavys jam privalo pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu, jei tai yra įmanoma. Jei nėra įmanoma, tai taip, darbdavys turėtų teisę nušalinti ir nemokėti darbo užmokesčio“, – LNK sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
Dabar prievolė testuotis numatyta skiepytis nenorintiems medicinos, švietimo ir socialinių paslaugų darbuotojams. Pastebėta, kad įsigaliojus privalomam testavimui, paspartėjo ir skiepijimas.
Verslo atstovai pritaria Vyriausybės pasiūlymui plėsti veiklų, reikalaujančių arba skiepijimo, arba testavimo sąrašą. Tačiau bijo, kad nebeliks darbuotojų.
„Šituo reguliavimu atsakomybė yra paliekama darbdaviui spręsti, ar nušalinti, ar nenušalinti darbuotoją. Ir gali susidaryti situacija, ką mes jau ir dabar žinome, kad darbuotojai sako, jog paprasčiausiai išeis iš darbo“, – tikino Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Pramonininkų atstovai darbuotojų nušalinimui, jei šie nesiskiepija, nepritaria. Jie siūlo privalomą mokamą darbuotojų testavimą.
O eilinių žmonių nuomonės pasidalijo.
„Žiūrint, kokį darbą dirba. Jeigu jis sėdi kažkur atskirame ofise, tai galbūt nebūtina skiepytis. Bet jei jis bendrauja su žmonės, ypač maisto pramonėje, tai manau, kad kažkokia apsauga turi būti“, – aiškino viena šiaulietė.
Kita svarstė, jog žmonės turėtų turėti pasirinkimo laisvę, o ne būti priversti.
„Tikra neteisinga. Nėra tai priverstinis tas skiepas“, – aiškino kita moteris.
Vyriausybė dar žada ir įstatymo, numatančio ligos išmokas pataisas. Kitaip tariant, nepasiskiepijęs, bet koronavirusu susirgęs žmogus negautų ligos nedarbingumo išmokos.
„Mes mokam mokesčius, dirbam. Kalinius išlaikyti galim, o mums reikės mokėti? Tokia nesąmonė“, – sakė viena moteris.
„Ligos pašalpa priklauso visiems, su tuo nesutinku“, – kalbėjo kita šiaulietė.
O pataisų rengėjai turi savo argumentus.
„Jeigu žmogus susižalojo būdamas neblaivus, laikoma, kad tokiu atveju jis buvo padidintos rizikos, pats elgėsi neapdairiai. Ir tokiu atveju jam išmoka ir šiandien nėra mokama. Tai galėtų būti įtraukiamas papildomas nedraudiminis įvykis, jeigu žmogus taip pat elgiasi neapdairiai ir nesiskiepijo. Aišku, išimtys vis tiek būtų, jeigu žmogus negali skiepytis“, – sakė viceministras.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėja LRT radijui pabrėžia, jog Vyriausybė turėtų ieškoti motyvacinių, o ne prievartinių priemonių.
Pasiūlymai dėl sankcijų piktybiškai nesiskiepijantiems darbuotojams Vyriausybei turėtų būti pateikti iki rugpjūčio 10 dienos. O vėliau jie keliaus į Seimą.
