„Greitieji dar kol kas galioja. Jie paprastai galioja metus pusantrų. Jau truputį neramu darosi, kad labai lėtai naudojami, mes jau bandome reklamą daryti“, – per posėdį sakė H. Ulevičius.
Po posėdžio jis žurnalistams patikslino, kad dalis tų testų panaudoti Klaipėdoje, Nemenčinėje, Marijampolės ligoninė panaudojo tūkstantį, Kauno klinikoms skirta dešimt tūkstančių tokių testų moksliniams tyrimams atlikti.
Laikinasis laboratorijos vadovas aiškino, kad šie tyrimai pradžioje buvo stabdomi, nes testai neparodo, ar žmogus gali koronavirusu užkrėsti kitus.
„Jie parodo tik tai, ar žmogus turi antikūnų, ar ne. Tai yra, ar persirgęs. Ir persirgęs žmogus gali neturėti antikūnų, ir nešiotojas gali turėti antikūnų, bet negalima įvertinti pagal šitą serologinį testą, ar žmogus užkrečiamas“, – sakė H. Ulevičius.
Jis pats sakė apie testus sužinojęs tik tada, kai jau jie buvo nupirkti. Tuo metu, kai vyko pirkimo procesai, laboratorijai vadovavo Vytautas Zimnickas, o H. Ulevičius buvo jo pavaduotojas. Jis tikino, kad dėl tokių pirkimų vadovas su juo nesitarė. Laikinai vadovauti įstaigai H. Ulevičius pradėjo po V. Zimnicko mirties.
FNTT pradėjo tyrimą
Kaip yra rašiusi BNS, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Specialiųjų užduočių valdyba pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl 6 mln. eurų vertės Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) vykdyto greitųjų koronaviruso testų pirkimo.
BNS žiniomis, ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl testus tiekusios įmonės „Profarma“ veiklos.
Tarnyba trečiadienį pranešė tirianti galimą sukčiavimą, dokumentų klastojimą, neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimą ir piktnaudžiavimą.
„Atliekant ikiteisminį tyrimą atliktos kratos, iš susijusių įstaigų ir asmenų paimti tyrimui reikšmingi dokumentai, keturi asmenys sulaikyti, jiems pareikšti įtarimai“, – teigiama tarnybos pranešime žiniasklaidai.
Viešųjų pirkimų portalo duomenimis, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ir „Profarma“ kovo 19 dieną pasirašė 6 mln. 50 tūkst. eurų vertės sutartį dėl greitųjų testų pirkimo.
NVSPL atstovė Simona Kalvelytė BNS patvirtino, kad greitieji testai buvo pirkti iš įmonės „Profarma“, jų tiekimas gydymo įstaigoms šiuo metu nėra sustabdytas.
„Buvo pirkti tokie testai, sutartis pasirašyta su „Profarma“ (...), tie testai yra išduodami gydymo įstaigoms, pagal tvarką informuojama ministerija. Tai nėra sustabdyta šiuo metu, testai validuoti, tiek galiu jums pasakyti“, – sakė S. Kalvelytė.
Jos teigimu, daugiau nei 6 mln. eurų vertės sutartis buvo visiškai įvykdyta, testai gauti su kokybės sertifikatais.
„Testai validuoti, mes ir dokumentus turime. Sakau tiek, kiek žinoma, gal tyrimo metu kažką ir kitaip atseks, bet, dabartinėmis žiniomis, su testais viskas gerai yra“, – teigė ji.
Anot S. Kalvelytės, FNTT nesuteikė daug informacijos apie tyrimą, žinoma tik tiek, kad jis vykdomas.
„Iš tikrųjų tai nesu tikra, dėl ko tas tyrimas vyksta ir ar jis susijęs su testų kokybe, bet kol kas nesustabdė išdavimo“, – sakė NVSPL atstovė.
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė teigė, kad įtarimai vykdant šį tyrimą nepareikšti jokiems ministerijos darbuotojams, o tyrimas pradėtas dėl veiksmų, kurie atlikti jau po greitųjų testų viešojo pirkimo.
„Mūsų žiniomis, pareigūnai aiškinasi aplinkybes, vykusias jau pasibaigus viešajam pirkimui, kurio metu buvo įsigyti greitieji testai“, – teigė L. Bušinskaitė.
Pasak jos, antradienį pavakare į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) atvyko FNTT pareigūnai ir ten atliko procesinius veiksmus, tačiau ji teigė negalinti suteikti daugiau informacijos dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo.
Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 virusui nustatyti skirtų testų pirkimo, įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją. Įtariama, kad pirkėjas buvo suklaidintas, prieš sudarant sutartį galimai neatliko rinkos tyrimo bei neįvertino perkamos prekės kainos ir rinkos sąlygų. Sudarius sutartį lėšos buvo pervestos testų tiekėjui.
„Šias galbūt apgaule įgytas lėšas vėliau buvo bandoma legalizuoti pervedant susijusiems asmenims ir į lengvatinio apmokestinimo zonoje registruotos bendrovės sąskaitas“, – praneša FNTT.
Tarnybos teigimu, neteisėtai įgytoms piniginėms lėšoms pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.
Registrų centro duomenimis, iki šio balandžio „Profarmos“ akcininkai buvo jos vadovė Edita Mištinienė, Aušra Saulytė ir Remis Bistras.
Balandį vykusiame akcininkų susirinkime nuspręsta padidinti įmonės kapitalą, išleisti naujų akcijų ir suteikti teisę jų už 400 tūkst. eurų įsigyti JAV registruotai kompanijai „Boston Biopharma Inc“.
Kol kas Registrų centre nėra užregistruotas baigtas akcijų perleidimo sandoris.
2018 metais „Profarmos“ pardavimo pajamos siekė 333 tūkst. eurų. Finansinės ataskaitos už 2019-uosius įmonė Registrų centrui nėra pateikusi.
Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai.
Kritiniu laiku buvo daug siūlytojų
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) yra pradėjusi ir dar vieną tyrimą – prekyba poveikiu įtariamas Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas. Šis tyrimas jau yra susijęs nebe su greitaisiais, o su nosiaryklės tyrimų reagentais.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, jau įvykus pirkimo procesams, į Š. Narbuto asmeninę banko sąskaitą per keletą kartų pervesta daugiau kaip 300 tūkst. eurų.
Įtariamasis teigia, kad šią sumą gavo teisėtai, rašė BNS.
Laikinasis NVSP laboratorijos vadovas sakė, kad šių testų jų įstaiga nenaudojo, nes neturėjo tokios įrangos, kuri buvo įrašyta kinų instrukcijoje. Juos, pasak H. Ulevičiaus, naudojo Kauno klinikos, kai kurios privačios laboratorijos.
„Daugiau galėtų pasakyti direktorius, bet jis mirė. Su manimi jie nebendravo. Aš visą laiką buvau pavaduotojas, direktorius važinėdavo į posėdžius kiekvieną dieną – į Vyriausybę, ministeriją. Jis man nieko nesakė. Tik paskui pasakė – „pasirašiau sutartį“, (…) tada su savo specialistais mes pradėjome nagrinėti, kokie ten reagentai. Tai nėra patys blogiausi (testai), ten buvo ir transportinė terpė kartu įdėta. (…) Bet tas tyrimas užima daugiau laiko. Mes tokios įrangos, kuri buvo įrašyta kinų instrukcijoje, (…) neturime. Dėl to pasakėme, kad nenaudosime“, – aiškino H. Ulevičius.
Dabar laikinai laboratorijai vadovaujantis specialistas prisiminė, kad tuo laiku, kai buvo jaučiamas didelis apsaugos priemonių, testų, poreikis, buvo daug visokių siūlytojų.
„Bet negali pulti į visų siūlytojų glėbį. Yra tokių, kurie nenusimano, bet mato tik sau uždarbį, gali įkišti šituo skubiu momentu bet kokią prekę“, – kalbėjo H. Ulevičius.
Tikina, kad reaguota atsižvelgiant į visus reikalavimus
Premjerą pavaduojantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas aiškino, kad sprendimai pradžioje buvo priimami konsultuojantis su ekspertinėmis darbo grupėmis COVID-19 komitete, o vėliau, jeigu reikėdavo, ir Vyriausybėje.
„Sveikatos apsaugos ministerija ir kitos institucijos visus veiksmus darė pagal procedūras. (…) Tuo metu, kovą, situacija buvo dramatiška, vyko lenktynės visame pasaulyje – ne tik tarp valstybių, bet ir tarp kompanijų. Taip pat – didžiuliai logistiniai iššūkiai. Bus išvados padarytos. (…) Situacija vertė reaguoti skubiai“, – sakė Ž. Vaičiūnas.