Ateinančius kelis mėnesius R. Paksas įnirtingai sakys, kad iš posto nesitrauks, nes nepažeidė Konstitucijos ir priesaikos, o mesti kaltinimai – tik būdas išsigandusiam elitui jį patraukti iš valdžios. R. Pakso artimiausi žmonės bus įsitikinę – tai, kas vyksta, yra elito keršto akcija už tai, kad nepasirašyta „Mažeikių naftos“ pardavimo sutartis.
Apkaltą palaikantys politikai prezidentui vardys baisius kaltinimus: R. Paksas net trimis veiksmais šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė priesaiką.
Lietuvos piliečiai susiskaldę: vieniems gėda, kad R. Paksas – prezidentas, o kiti jau ruošiasi teisti Artūrą Paulauską, prof. Vytautą Landsbergį ir tuometį Valstybės saugumo departamento direktorių Mečį Laurinkų.
R. Pakso prezidentavimo istorijoje tašką padės Seimas, 2004 metų balandžio 6 dieną apkaltos būdu anksčiau laiko iš posto nušalinęs prezidentą.
R. Pakso apkaltos istorijoje įdomių detalių netrūksta: dramatiškas susipykimas su konservatoriais, į istoriją įėjusi rinkiminė kampanija, draugystė su aiškiarege, kuri žmones gydė juos apvyniodama tualetiniu popieriumi, skandalinga VSD medžiaga, apie kurią Lietuva sužinojo žurnalistui Edmundui Jakilaičiui nugirdus pokalbį tualete. O kur dar pats apkaltos procesas ir R. Pakso politinės karjeros duobkasiu tapęs Rusijos pilietis, milijonierius Jurijus Borisovas. Šis ir išvadino prezidentą „politiniu lavonu“.
„Delfi“ dokumentinis filmas „Širdžių prezidentas. Apkalta“ detaliai nupasakoja R. Pakso iškilimą į politikos olimpą ir skandalingą krytį.
Kuriant dokumentinį filmą „Delfi“ nemažai laiko praleido Seimo archyve ir susipažino su dokumentais, kurie apkaltos metu buvo pažymėti žyma „Slaptai“. Taip pat peržiūrėta apie 100 valandų filmuotos medžiagos, kurią R. Pakso prezidentavimo metu užfiksavo prezidentūros operatorius Romualdas Kuprys. Dokumentiniame filme išvysite autentiškus vaizdus ir įdomiausius momentus, kuriuos spėjote pamiršti, o gal net apie juos niekada ir nežinojote.
