Ji atkreipia dėmesį, kad pirminis šio pandemijos valdymo įrankio tikslas buvo tam tikrų saugių erdvių sukūrimas pasiskiepijusiems asmenims, siekiant sušvelninti tuo metu galiojusius karantino ribojimus bei paskatinti vakcinaciją apskritai, tačiau dabar galimybių pasas šių funkcijų nebeatlieka.
„Dabartinė (galimybių paso – ELTA) funkcija, žiūrint į epidemiologinę situaciją, omikron atmainos plitimą, epidemiologine prasme labai mažai to naudingumo. Tikrai, artėjama prie nulio, o gal ir su minuso ženklu. Nes nebesukuria tų saugumo salų ir nebeskatina vakcinuotis. Be to, sukuria ir tam tikrą saugumo miražą, kuris daliai galimybių paso turėtojų sukuria natūralų instinktą galbūt mažiau taikyti saugos priemones, ir dėl to ta funkcija yra išsikvėpusi“, – antradienį „Žinių radijui“ kalbėjo I. Segalovičienė.
Pasak Prezidentūros ekonomikos ir socialinės politikos grupės vadovės, vertinant bendrą galimybių paso efektą, būtina atsižvelgti ne tik į epidemiologinį šio įrankio poveikį, tačiau ir į tai, kaip jis veikia ekonomiką, visuomenės psichologinę savijautą bei įtaką pasitikėjimui valdžios institucijomis. I. Segalovičienė neatmeta, kad į galimybių paso vertinimą įtraukiant ir šiuos kriterijus, bendrą jo įtaką galbūt galima vertinti netgi labiau neigiamai nei teigiamai.
„Kai kalbame apie bendrą naudingumą, mes turime įvertinti galimybių paso poveikį ne tik iš epidemiologinio, ne tik iš visuomenės sveikatos kampo, bet ir poveikį verslui, žmonių emocinei būklei, socialinei sanglaudai, ir kas labai svarbu – pasitikėjimui valdžios institucijomis. O čia jau naudingumo koeficientas dingsta ir galime įžvelgti ir tam tikrų žalos dalykų, todėl ateityje pasirenkant pandemijos valdymo priemones būtina vertinti plačiau, tai yra valstybiškai. Žiūrėti, kaip jis veikia vardan žmonių gerovės iš esmės“, – sakė ji.
Tuo metu svarstydama, kokiomis sąlygomis galimybių paso taikymas galėtų būti grąžinamas, prezidento vyriausioji patarėja pažymėjo apskritai nematanti jokios vertės šio dokumento vėl įvesti omikron atmainos plitimo sąlygomis. Juo labiau, ji atkreipia dėmesį, kad šio dokumento panaudojimo galimybes ateityje gali lemti ir Konstitucinio Teismo nutarimas.
„Svarbus veiksnys svarstant dėl grąžinimo turbūt yra Konstitucinio Teismo sprendimas dėl galimybių paso. Tai tikrai turės labai reikšmingą įtaką strateginiam matymui ir žinosime tam tikrus duomenis iš teisinės valstybės pusės“, – tvirtino I. Segalovičienė.
ELTA primena, kad Vyriausybės sudaryta Nepriklausomų ekspertų patariamoji taryba (NEPT), pirmadienį aptarusi galimybių paso poveikį pandemijos valdymui, jo taikymo perspektyvas, pritarė šio dokumento taikymo sustabdymui. Galutinis sprendimas bus priimtas Vyriausybės posėdyje.
Apie planus priimti sprendimą dėl galimybių paso atsisakymo penktadienį užsiminė premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, apie tai, kokie reikalavimai verslui galėtų pakeisti galimybių pasą, buvo diskutuojama pastarąsias kelias savaites.
Tuo metu Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė pirmadienį teigė, kad, sustabdžius galimybių paso taikymą, planuojama įvesti kitus ribojimus, pavyzdžiui, žmonių skaičiaus ribojimą. Pasak jos, asmeninės apsisaugojimo priemonės yra respiratorių dėvėjimas, dezinfekcija, svarbia pandemijos valdymo priemone išlieka ir vakcinacija.
Vyriausybės kanclerė taip pat atkreipė dėmesį, kad atsisakius galimybių paso planuojama taikyti kitas priemones, pavyzdžiui, ploto ribojimą.
