„Stambulo konvencija Seime, jeigu neklystu, guli jau nuo 2018 m. Jau 5 metai. Įdomu, kad praėjus penkeriems metams buvo nuspręsta, jog kyla atitikimo su Konstitucija klausimų. Vietoje to, kad Seimo nariai paimtų ir paspaustų mygtuką už ar prieš. Jie daro visokius viražus, kurie man nėra visiškai suprantami“, – žurnalistams trečiadienį sakė prezidentas, vengdamas aiškiai pasakyti savo asmeninę nuomonę dėl Stambulo konvencijos.
„Manau, kad viskas jau yra padaryta, beliko Seimui apsispręsti. Šioje vietoje, man atrodo, yra tik vilkinamas laikas, vietoje to, kad būtų imtasi politinės valios ir pasakoma taip arba ne“, – teigė G. Nausėda.
Parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen kartu su valdančiosios koalicijos atstovais ir Seimo socialdemokratais inicijavo parlamento kreipimąsi į KT dėl Stambulo konvencijos.
Pastarąją savaitę registruotame nutarimo projekte nurodoma, kad, Seimui pritarus, KT būtų prašomas įvertinti, ar Stambulo konvencija – konkrečiau, dokumento normos, susijusios su socialinės lyties samprata, smurtu prieš moteris, ugdymo programose įtraukiama informaciją apie nestereotipinius lyčių vaidmenis – neprieštarauja Konstitucijai.
Nutarimo projektą pasirašė ne tik Seimo pirmininkė, bet ir premjerė Ingrida Šimonytė, konservatorių seniūnė Radvilė Morkūnatė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas bei socialdemokratų frakcijos vadovė Orinta Leiputė.
Seimas po pateikimo antradienį pritarė iniciatyvai dėl Stambulo konvencijos kreiptis į KT.
