„Už Lietuvos sienos – nestabili erdvė, kur paminamos prigimtinės žmogaus teisės ir laisvo pasaulio taisyklės, kur veiksmo filmų prisižiūrėję diktatoriai įsijaučia į teroristų vaidmenį ir grobia keleivinius lėktuvus. Kur sienų ir branduolinis saugumas tampa šantažo įrankiu“, – skaitydamas metinį pranešimą Seime sakė šalies vadovas.
Jis turėjo omenyje gegužės pabaigoje įvykusį incidentą, kai Baltarusijos tarnybos nukreipė į Vilnių iš Atėnų skridusį „Ryanair“ lėktuvą į Minską ir sulaikė opozicijos tinklaraštininką Ramaną Pratasevičių ir jo merginą Sofiją Sapegą.
Po šio įvykio įtampa tarp Lietuvos ir Baltarusijos santykių dar labiau sustiprėjo. Pastaruoju metu Lietuva stebi išaugusius nelegalios migracijos iš Baltarusijos srautus ir įtaria, kad šalies pareigūnai patys prie to prisideda.
G. Nausėda tvirtino, kad Lietuva būtų kur kas saugesnė, jeigu kaimynystėje turėtų daugiau stabilių demokratinių valstybių.
Anot jo, svarbiausias uždavinys šiandien yra drauge su sąjungininkais stabdyti Rusijos ekspansiją ir išvengti dar didesnės regiono destabilizacijos.
„Turime siekti, kad mūsų kaimynai įgytų galimybę laisvai ir demokratiškai apsispręsti dėl savo gyvenimo“, – sakė prezidentas.
„Mūsų teikiamas prieglobstis Baltarusijos žmonėms, parama pilietinei visuomenei, garsus Lietuvos balsas, primenantis Europai, kas vyksta šalia jos sienų – mažiausia, ką mes galime ir privalome padaryti kaimynų labui“, – pridūrė jis.
Šalies vadovas tvirtino, kad Baltijos šalyse reikia stiprinti NATO priešakines pajėgas ir oro policijos misiją, rengti konkrečius gynybos planus, o atremti iškylančias grėsmes saugumui galima užsitikrinus aktyvų JAV įsitraukimą į mūsų regiono saugumą.
„Turime siekti, kad Lietuvoje nuolat būtų rotacinės JAV pajėgos, o nuolatinės dislokuotos kuo arčiau mūsų sienų“, – teigė G. Nausėda ir pažadėjo šiuos klausimus kelti kitą savaitę Briuselyje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Pasak jo, pati Lietuva turi nuosekliai didinti gynybos finansavimą, kad 2030 metais jis pasiektų 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto, stiprinti karinius pajėgumus, aktyviai dalyvauti tarptautinėse misijose, ugdyti pilietinę visuomenę „nuo mokyklos suolo“.
Anot G. Nausėdos, Lietuva taip pat turi išlaikyti Europos Sąjungos dėmesį Rytų partnerystei.
„Negalime leisti, kad pavienės nesėkmės ar nusivylimai užgožtų tas pastangas, kurios dedamos Ukrainoje, Moldovoje ir Pietų Kaukaze. Lietuvai čia tenka išskirtinis, sakyčiau, net istorinis vaidmuo“, – kalbėjo jis.
Prezidentas G. Nausėda antradienį Seime skaito antrąjį metinį pranešimą.
Pareigą valstybės vadovui Seime perskaityti metinį pranešimą numato Konstitucija.