„Norėčiau dar kartą pamatyti, rudens sesijos pradžios įsitikinsime, ar dar yra noras apskritai šiuos klausimus svarstyti, kadangi turime ir savo konkrečių pasiūlymų, tiek dėl antrosios pakopos pensijų fondų, tiek dėl dirbančių žmonių, turinčių vaikus, papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio“, – pirmadienį laidoje „LRT forumas“ teigė G. Nausėda.
„Labai greitai įsitikinsime, ar dar apskritai yra noro šiame Seime svarstyti tokio pobūdžio klausimus, ar geriau padėti tašką, neerzinti mūsų visuomenės, verslo ir pasakyti, kad tai bus kitų vyriausybių užduotis“, – akcentavo jis.
Šalies vadovas akcentavo, kad Finansų ministerija pasirinko ne patį geriausią modelį suformuluoti pasiūlymus, nes, anot jo, ekspertų grupė dirbusi su mokesčių reforma, pakankamai daug laiko prarado įvairių diskusijų organizavimui, kurios nevesdavo prie reikalingo rezultato.
„Tam buvo užgaišta pernelyg daug laiko ir ateita iki tokio taško, kuomet pradeda veikti politinio ciklo dėsningumai ir natūraliai mažėja noras imtis sprendimų, kurie gal ilgalaikiu požiūriu būtų tikslingi, bet dėl politinio ciklo nėra priimtini nei opozicijai, nei pačiai valdančiai koalicijai“, – sakė prezidentas.
„Atrodo, kad mes patekome į šį sūkurį ir dabartinėje padėtyje yra du keliai – vienas, arba garbingai pripažinti, kad reforma nepavyko, sustabdyti ją ir nesiimti sprendimų, kurie dar labiau pablogintų mūsų verslo ir viduriniosios klasės situaciją, kas ypatingai nepriimtina. Arba, mėginti įgyvendinti tik dalį reformos pasiūlymų, bet galimas dalykas, kad dėl to susidarytų tam tikri fiskaliniai spąstai, kadangi turbūt priimtume tuos sprendimus, kurie lemtų išlaidų didėjimą arba mokesčių įplaukų mažėjimą ir natūraliai susilauktume didesnio fiskalinio deficito“, – tikino jis.
ELTA primena, kad birželį Seimui pateikto mokestinių pasiūlymų paketų svarstymai parlamento komitetuose prasidėjo rugpjūtį. Į pirmuosius posėdžius diskutuoti dėl apmokestinimo dirbantiesiems individualiai ir kai kurių kitų pakeitimų jau rinkosi pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat Socialinių reikalų ir darbo bei Kaimo reikalų komitetai.
Kritiką mokesčių reformai ne kartą išsakė tiek koalicijos ir opozicinių partijų atstovai, tiek socialiniai partneriai – 54 verslo ir profesinės asociacijos anksčiau bendru pareiškimu paragino parlamentą atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą, motyvuodamos tuo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, reformos naudą – dėl didinamo neapmokestinamojo pajamų dydžio – pajustų 800 tūkst. gyventojų arba 70 proc. visų šalies dirbančiųjų, kurių pajamos siekia iki vieno vidutinio atlyginimo. Tuo metu mokestinė našta, pakeitus gyventojų pajamų mokesčio modelį, padidėtų apie 17,5 tūkst. individualiai dirbančių ir 16,5 tūkst. itin aukštas pajamas gaunančių asmenų.
