„Pastartuoju metu tikrai įvyko dalykų, kurie mūsų kaimynystėje didina karinės galios buvimą – konkrečiai, taktinių branduolinių ginklų dislokavimas. Deja, šiandien tai yra realybė – tiek Kaliningrado srityje, tiek ir mūsų žiniomis Baltarusijos teritorijoje“, – penktadienį Dirmiškėse vyksiančių karinių pratybų metu žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Todėl branduolinių ginklų dislokavimo idėja yra ne karo kurstymas, ne grėsmės Rusijai kėlimas, bet tai yra vėlgi tas pats atgrasymo sistemos elementas, kuris turėtų suvaidinti tikrai nemenką atgrasymo veiksnį ir jėgą“, – kalbėjo jis.
G. Nausėda stebėjosi, kodėl Lenkijos pareiškimai apie branduolinį ginklą tarptautinėje erdvėje sulaukė tiek dėmesio. Anot prezidento, Varšuva šį klausimą yra kėlusi jau ir anksčiau.
„Mane šiek tiek nustebino, kad į šį Lenkijos Respublikos prezidento pareiškimą buvo sureaguota kaip į kažką pasakytą naujo“, – pripažino prezidentas.
„Ne tik kalbėjome apie šį aspektą, bet ir pasidalinome mintimis dėl galimų šio aspekto implikacijų arba padarinių. Bet kuriuo atveju, Rusijos propagandos malūnas sukasi ir natūralu, kad tokiais atvejais visada pasigirsta grasinimai iš jų pusės. Bet grasinimai tik ir rodo, kad ši idėja tikrai yra reikšmingas atgrasymo veiksnys ir natūraliai nervina Kremliaus politikus“, – apibendrino G. Nausėda.
Savo ruožtu Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda taip pat patikino, jog apie galimybę Lenkijoje dislokuoti branduolinį ginklą kalbėta ir anksčiau. Dabar šios diskusijos tapo dar aktualesnės dėl Rusijos veiksmų, teigė jis.
„Rusija laužo tarptautinius susitarimus, tarptautines sutartis dėl branduolinio ginklo. Ką besakytų Rusija – kad ši programa kelia grėsmę jiems – yra atvirkščiai. Tai propaganda iš jų pusės, nes tai adekvatus – koks ir turi būti – atsakas, kadangi visa NATO teritorija mūsų supratimu ir įsitikinimu privalo būti ginama atitinkamai, adekvačiai“, – spaudos konferencijos metu sakė A. Duda.
„Todėl labai logiška, kad į rytinį flangą būtų perkelta branduolinė sistema. Mes, kaip viena iš šių šalių, esame deklaravę pasirengimą priimti šį ginklą“, – pridūrė jis, akcentuodamas, jog tokia Varšuvos pozicija reiškia, jog šalis yra pasirengusi adekvačiai reaguoti į Kremliaus veiksmus.
ELTA primena, kad A. Duda interviu laikraščiui „Fakt“ patvirtino, kad jo šalis pasirengusi priimti JAV branduolinius ginklus, jei NATO nuspręstų, jog tai būtina.
„Jei mūsų sąjungininkai nuspręstų dislokuoti branduolinius ginklus mūsų teritorijoje pagal pasidalijimą šiais ginklais, kad sustiprintų NATO rytinį flangą, mes tam pasirengę“, – sakė A. Duda.
Ir prezidentas, ir jo patarėjas saugumo klausimais jau praeityje yra išsakę tokius svarstymus.
JAV vyriausybė kol kas nėra užsiminusi, kad svarsto dislokuoti branduolinius ginklus Rytų Europoje – Maskva tai tikriausiai suprastų kaip tiesioginę provokaciją.
Lietuva ir Lenkija galėtų kurti HIMARS amunicijos regioninį logistinį centrą
Lenkijai ketinant plėsti savo pajėgumus gynybos srityje ir svarstant pradėti gaminti amuniciją, Lietuvos prezidentas G. Nausėda sako, jog kaimyninės šalys galėtų dar glaudžiau bendradarbiauti šiuo klausimu ir kartu steigti HIMARS amunicijos regioninį logistinį centrą bei bendrai dalyvauti gynybos pirkimuose.
„Kalbėjome apie galimą bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje. Žinome, kad mūsų pietinis kaimynas – Lenkijos Respublika, tikrai yra pavyzdys, kaip reikia atliepti toms geopolitinėms rizikoms, kurios kyla aplink mus. Ir jūsų pavyzdys – 4 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimo – tikrai yra įkvepiantis mums visiems“, – penktadienį Dirmiškėse vyksiančių karinių pratybų metu žurnalistams sakė G. Nausėda.
G. Nausėda pažymėjo, jog Lietuvoje šiuo metu daug diskutuojama apie didesnį finansavimą krašto apsaugai. Lenkiją įvardindamas kaip vieną pavyzdžių, prezidentas nurodė, jog Vilnius ir Varšuva šioje srityje gali bendradarbiauti dar glaudžiau.
„Konkrečiai kalbėjome apie HIMARS sistemas, kadangi tiek Lietuva, tiek Lenkija ketina įsigyti šių sistemų. Jau įsigijo, tačiau ketina ateityje įsigyti dar daugiau. Ypatingai turint omenyje, kad Lenkija turi planų gaminti amuniciją, mes norėtume bendradarbiauti. Ir mano pasiūlymas buvo būtent ta linkme – kuriant regioninį logistinį centrą“, – kalbėjo prezidentas.
„Be jokios abejonės, jeigu būtų bendri raketų pirkimai, galėtume dalyvauti bendruose pirkimuose. Tai būtų tikrai labai konkretus pavyzdys, kaip galima mūsų tamprius karinio bendradarbiavimo saitus pernešti į naujas sritis“, – teigė jis.
Kartu su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda stebėjęs Lietuvos ir Lenkijos karių tarptautinės brigados lygmens taktines pratybas „Brave Griffin 24-II“, G. Nausėda pasidžiaugė, anot jo, idealiais dvišaliais santykiais.
„Turbūt, tai yra tikrai pavyzdiniai kaimyninių valstybių santykiais, kuriais galime tik pasidžiaugti. Šiais laikais, kuomet yra priešų, strateginių priešų ir visokių kitokių varžovų, tokie puikūs, gal skambės iššaukiančiai, bet sakyčiau idealūs santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos demonstruoja tikrai mūsų tautų artumą“, – teigė G. Nausėda.
A. Duda neatmeta regionui kylančių grėsmių, tačiau Suvalkų koridoriaus nelaiko nesaugiausiu tašku žemėje
Atsakydamas į užsienio valstybių vadovų retoriką, jog Suvalkų koridorius šiuo metu gali būti nesaugiausias taškas žemėje, tiek Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, tiek Gitanas Nausėda pabrėžia, kad Ukrainoje ir Gazos Ruože šiuo metu yra kur kas pavojingiau. Tačiau, anot jų, grėsmės regione išlieka, tad svarbu toliau vystyti kolektyvinę gynybą.
„Vargu, ar šiandien galima būtų pasakyti, kad Suvalkų koridorius gali pati nesaugiausia vieta Žemėje. Manau, kad pavojingesnės vietos yra Ukraina, taip pat Artimieji Rytai, Gazos Ruožas. Tačiau potenciali grėsmė išties yra, būtent dėl to čia buvo parengtos šios karinės pratybos“, – spaudos konferencijoje teigė Lenkijos prezidentas.
Anot jo, ypač svarbu Rusijai ar kitoms galimoms agresorėms parodyti, kad Lietuva, Lenkija ir kitos NATO šalys yra pasiruošusios atremti bet kokį puolimą.
„Labai svarbu, kad potencialus užpuolikas matytų, kad (...) turime pajėgumų, turime sutarimą, turime valią. Ir kad pagal penktąjį NATO sutarties straipsnį bet kuriai šaliai iškilus grėsmei (...) jie matytų, kad sąjungininkai yra apsirengę ginti tas šalis“, – akcentavo A. Duda.
Kartu su Lenkijos prezidentu pratybas stebėjęs Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda taip pat pabrėžė Suvalkų koridoriaus nelaikantis pavojingiausia vieta pasaulyje, tačiau, jo teigimu, dėl potencialių grėsmių vis tiek svarbu bendrai vystyti NATO šalių karinius pajėgumus.
„Strategiškai, geografiškai (Suvalkų koridorius – ELTA) yra vieta, į kurią turime kreipti padidintą dėmesį. Suvalkų koridoriaus veiksnys yra įtrauktas ir į NATO regioninius planus ir visi suprantame, kad ši sąsmauka tarp Baltarusijos (...) ir Rusijos federacijos anklavo Kaliningrado iš tikrųjų strategiškai gali suponuoti mėginimą prasiveržti ir atkirsti besiginančias NATO pajėgas čia, Baltijos šalyse, nuo likusių pajėgų“, – teigė jis.
„(Svarbu, kad Suvalkų koridorius – ELTA) iš nesaugaus aspekto taptų saugumo aspektu“, – pridūrė Lietuvos vadovas.
Taip Lenkijos ir Lietuvos vadovai kalbėjo penktadienį po bendrų abiejų šalių karinių pratybų „Brave Griffin 24-II“.
