Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 procento.
Smunka Vėgėlės reitingas
„Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad pirmąją poziciją prezidentinių reitingų sąrašuose ir toliau išlaiko dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda. Gruodžio mėnesį jį pasirinkę būtų 17,7 procento respondentų, sausį šis rezultatas siekia 19,4 procento.
Antroje pozicijoje – dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė. Parama jai nuo praėjusios apklausos augo neviršydama paklaidos ribų. Štai gruodį ją būtų pasirinkę 10,3 procento apklaustųjų, sausį – 13 procentų.
Trečioje vietoje lieka advokatas Ignas Vėgėlė. Jo reitingo pokytis šioje apklausoje pats ryškiausias. Dar gruodžio mėnesį jį rinkosi 10,4 procento apklaustųjų, sausį šis rezultatas sumenko iki 6,8 procento. Praradimas – 3,6 procento, tai paklaidos ribas peržengiantis reitingo pokytis.
Ketvirtoje lentelės pozicijoje – buvęs premjeras, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. Už jį gruodį savo balsą būtų atidavę 5,3 procento respondentų, sausio mėnesio rezultatas – 5,2 procento.
Toliau – europarlamentarė, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Gruodį už ją būtų balsavę 5,8 procento apklaustųjų, sausio mėnesio rezultatas – 4,7 procento.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas šioje lentelėje užima šeštą poziciją. Už jį gruodį būtų balsavę 3,1 procento apklaustųjų, sausį – 3,9 procento.
Toliau – visuomenininkas Andrius Tapinas. Gruodį už jį savo balsą būtų atidavę 3,7 procento respondentų, sausį – 2,5 procento.
Tada – Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gruodį už ją būtų balsavę 4,1 procento apklaustųjų, sausį – 2,2 procento.
Lentelę užbaigia buvęs susisiekimo ministras, „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis. Gruodžio mėnesį už jį būtų balsavę 2,4 procento apklaustųjų, sausio mėnesio rezultatas – 2 procentai.
Už kitą kandidatą gruodį būtų balsavę 5,9 procento apklaustųjų, sausį – 10,3 procento.
Gruodį būtų nebalsavę 13,4 procento, sausį – 10,8 procento respondentų.
Na, o gruodį nežinojo 15 procentų, sausį – 19,2 procento apklaustųjų.
Į sąrašą įtraukti Aurelijus Veryga, Remigijus Šimašius, Aušra Maldeikienė, Valdemaras Tomaševskis, Petras Gražulis , Gabrielius Landsbergis, Ramūnas Karbauskis ir Remigijus Žemaitaitis surinko mažiau nei 2 proc. simpatikų balsų.
Kalpokas: laukiame, kas bus nauja žvaigždė
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas pabrėžė, jog dėmesys I. Vėgėlei natūraliai ėmė slopti.
„Tas ir buvo prognozuota, kad jeigu I. Vėgėlė lieka vieno klausimo politiku, o jis bent kol kas toks lieka, tai tas dėmesys jam natūraliai ims slopti, kadangi kitos temos pasidaro aktualesnės.
Išskyrus tuos karščiausius sąmokslo teoretikus, arba tuos, kurie buvo užsiangažavę svirplių miltų klausimu, niekam ta pandemija jau nebeįdomi. Taigi mes matome kritimą“, – kalbėjo politologas I. Kalpokas.
Jis sakė esantis nustebęs, kad advokatas I. Vėgėlė neišnaudoja seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus įtariamo Kristijono Bartoševičiaus skandalo.
„Kas mane labai stipriai stebina, kad I. Vėgėlė nesinaudoja savo, kaip teisininko, išsilavinimu, advokato pozicija būtent šio skandalo kontekste. Mes jo visiškai nematome, nepateikiami jokie vertinimai, iš esmės I. Vėgėlė yra dingęs“, – kalbėjo I. Kalpokas.
VDU docentas teigė, jog šio skandalo kontekste politinius taškus susirinks S. Skvernelis ir kiti, kurie aktyviau ir aršiau reiškiasi.
„Matyčiau dar didesnį I. Vėgėlės smukimą artimiausioje ateityje. Jeigu jau prieš tai pandemija visiems buvo nusibodusi ar pamiršta, tai K. Bartoševičiaus skandalo kontekste turbūt išvis daugelis pamiršo, kad kažkada net egzistavo pandemija“, – pabrėžė jis.
Delfi pašnekovas I. Kalpokas kalbėjo, jog tie, kurie I. Vėgėlę remia būtent dėl pandemijos klausimų, savo paramos nenukreips į aktyviai Seimo skandale pasisakantį S. Skvernelį.
„Vis tiek tos pandemijos priemonės buvo vykdomos. Ir tų taškų S. Skvernelis nesusirinks. Bet tie, kurie į I. Vėgėlę žiūrėjo kaip į protesto kandidatą... Tas gali įvykti. Greičiausiai kažkiek susirinks S. Skvernelis, kažkiek galima galvoti ir apie tą patį Remigijų Žemaitaitį, kuris irgi nori į save dėmesį atkreipti – tapti platesnio diapazono kandidatu.
Manau, kad čia išsiskaidys labiau bendrieji protesto balsai. O tie keli procentai, kuriems pandemija vis dar yra skaudulys, galimai pasiliks su I. Vėgėle“, – įžvalgomis dalijosi VDU politologas I. Kalpokas.
„Laukiam, kas bus nauja žvaigždė K. Bartoševičiaus skandalo kontekste, – su labai dideliu įtarimu į S. Skvernelį“, – apie būsimus reitingus kalbėjo VDU politologas.
O vertindamas prezidento G. Nausėdos reitingus, VDU politologas I. Kalpokas teigė, jog dėl savo pozicijos nuolatos matomas šalies vadovas gali džiaugtis gana stabiliu reitingu.
„Gana sėkmingai pastaruoju metu jis sugeba išlaviruoti, nelįsdamas į itin didelius konfliktus su kuria nors grupe. Aišku, prezidentūros ir konservatorių nesutarimai yra rutina, bet tiesiog visi priprato, kad tai natūralus dalykas“, – komentavo I. Kalpokas.
Jastramskis: keista, kad Vėgėlės paskutines savaites nematyti
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Mažvydas Jastramskis priminė, jog reitingų sąrašuose I. Vėgėlė šovė į viršų nuo pat pradžių.
„Bet atsimušė į kažkokias lubas. Iš dalies tai natūralu. <…> Jis yra ne partinis, visiškai už ribos bet kokio politinio ar partinio elito – tai iš esmės jam palanku. Jis gali visą laiką sakyti, kad yra nesusijęs su partijomis, politinėmis partijomis“, – teigiamą aplinkybę I. Vėgėlei įvardijo politologas M. Jastramskis.
Vis dėlto politologas konstatuoja, kad nedalyvaujant politinės sistemos diskusijose sunku išlaikyti viešosios erdvės dėmesį.
„Dar kitas dalykas – I. Vėgėlę iškėlė tie pandeminiai klausimai. Bet faktas tas, kad jie jau nėra aktualūs. Jam reikia surasti kažką kito.
Man šiek tiek keista, kad I. Vėgėlės nematyti pastarąsias porą savaičių. <…>. Tas pirminis jo iššovimas buvo... Čia tiesiog klausimas įdomus – ką jis toliau darys, kokių veiksmų imsis. Ar sugebės kažkaip „paimti“ naujų klausimų, kažkaip save su jais susieti, – daugiau nei pandeminiai dalykai“, – kalbėjo politologas M. Jastramskis.
VU TSPMI docentas, žvelgdamas į prezidentinę reitingų lentelę, pažymėjo, jog dabartinė šalies vadovo G. Nausėdos situacija jam patogi.
„Vienu metu atrodė, kad čia viskas labai išsilygino, bet dabar I. Vėgėlei pasmukus žemyn dešinė negali pasiūlyti kažko, kas į pirmą vietą pretenduotų, tai G. Nausėdai visai gerai“, – įžvalgomis su Delfi dalijosi politologas M. Jastramskis.
Visgi, nėra priežasčių, kad dabartinio šalies vadovo G. Nausėdos reitingas mažėtų ar didėtų.
„Jis nedaro, sakykime, kažkokių labai didelių klaidų, kurios galėtų kainuoti jo rėmėjų paramą. Iš kitos pusės, nepritrauks žmonių, kurie yra juo nusivylę, – už jį nebalsuos“, – Delfi kalbėjo VU TSPMI docentas, politologas M. Jastramskis.
Zokas: Vėgėlės pasirinkta tema išsikvepia
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas, sociologas Ignas Zokas Delfi sakė, kad prezidento arba Vyriausybės vadovo pozicija iš karto užtikrina tam tikrą reitingų tvarumą, kaip ir ryškesnių balsų opozicijoje. O tai, kad advokato I. Vėgėlės reitingas krenta, gali lemti įvairios priežastys.
„Kandidatams „iš šalies“, kurie nedalyvauja politiniame lauke, be abejo, sunkiau išsilaikyti. Arba tavo tema, ant kurios tu iškilai, turi būti labai aktuali, arba turi ieškotis įvairių kampų, kaip išsilaikyti tame lygmenyje.
Tikėtina, kad ta [I. Vėgėlės – aut. p.] pasirinkta tema išsikvepia arba ji nėra šiuo metu tokia aktuali. I. Vėgėlei irgi reikia ieškoti naujų variantų, naujų kampų, kaip save reprezentuoti kaip universalų, visavertį politiką.
Tada tas reitingas ir išsilaikytų – reikia nuolat apie save priminti. Apie save priminti prezidentui ar ministrui pirmininkui kur kas paprasčiau“, – Delfi sakė sociologas I. Zokas.
Jis teigė, jog advokatas I. Vėgėlė į reitingus iššoko su gana aukštu įvertinimu.
„Bet tai visiškai nereiškia, kad negali I. Vėgėlė grįžti [į ankstesnes pozicijas – aut. p.]. Jis turi potencialo, turi savybių, kurios daliai elektorato tinka ir patinka. Tik atliepti tos dienos politinę darbotvarkę ar poreikius piliečių – čia gal būna prasilenkimas“, – kalbėjo „Spinter tyrimų“ vadovas I. Zokas.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2023 metų sausio 18–27 dienomis naujienų portalo Delfi užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Apklausą telefonu atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuoja klausimyne. Jei apklausa vykdoma internetu, respondentui nusiunčiama nuoroda, – respondentas užpildo savarankiškai jam (jai) patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1015 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
