Šią savaitę Seimo vicepirmininkas, laisvietis Vytautas Mitalas pasiūlė civilines sąjungas registruoti Vedybų sutarčių registre. Lietuvos regionų frakcijoje dirbanti Agnė Širinskienė pareiškė, neva pradėjo aiškėti tikrieji projekto iniciatorių tikslai. Plačiau apie tai skaitykite čia.
V. Mitalas paaiškino, kad siūlymas atliepė Teisės departamento pastabą, kad projekte turi būti nurodoma civilinės sąjungos registravimo tvarka ir registras.
T. V. Raskevičius Delfi pabrėžė, kad šis siūlymas yra techninio pobūdžio, o jei žodis „vedybų“ kam nors trukdys, bus galima ieškoti kito varianto, gal apskritai siūlyti kurti atskirą registrą civilinėms sąjungoms.
Politikas patikino, kad toks projektas – kompromisinis variantas, o tai reiškia, kad tiek pateikimo, tiek priėmimo stadijose jis turi būti toks pat.
„Aš girdžiu savo bendruomenės poreikius, matau tobulintinus aspektus. Aš asmeniškai neplanuoju papildomų tobulinimų teikti, mano frakcijoje tokio noro irgi nėra. Ne todėl, kad mes nematytume poreikio, bet todėl, kad, kaip Vytautas (Mitalas – Delfi) sako – yra brutali Seimo aritmetika. Jeigu mes sieksime gerinti, plėsti patį įstatymo projektą, mes jam nesurinksime balsų. Tai iš mūsų pusės šis kompromisinis variantas – aš juo esu nepatenkintas, bet tai yra tai, kas politiškai įmanoma“, – kalbėjo jis.
Anot politiko, jei šiame Seime sutarta dėl tokio projekto, toks ir turėtų būti nerašytas susitarimas, o tai yra ir pasitikėjimo ir nuoširdumo klausimas.
Jei Laisvės partija šioje kadencijoje nesiūlys tobulinti Civilinės sąjungos projekto, vienalytės poros mažiausiai iki 2025 metų, o gal ir gerokai ilgiau, negalės rinktis vienas kito pavardės, sąjungą registruos ne Civilinės metrikacijos biure, bet pas notarą.
Ir tai – geriausiu atveju, jei Seimas galutiniame balsavime priims Civilinės sąjungos projektą.
Kol kas jam tik pritarta po pateikimo, netrukus projektą svarstys Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Po to jis grįš į Seimo salę, kur dėl jo turės būti balsuojama dar du kartus – po svarstymo ir dėl priėmimo.
Baigia rengti pasiūlymus
Tačiau vis dėlto pasiūlymų tobulinti projektą bus: savo pastabas jam netrukus žada pateikti Lietuvos žmogaus teisių centras.
Jo direktorė J. Juškaitė Delfi sakė, kad vienas siūlymų bus susijęs ir su galimybe rinktis partnerio pavardę.
„Teiksime siūlymą dėl civilinės sąjungos apibrėžimo, kad jis labiau atitiktų Konstitucinio Teismo nutarimus, kurie sako, kad žmonės, gyvenantys nesusituokę, bet siejami emocinio ryšio, ilgalaikio įsipareigojimo vienas kitam, sudaro šeimą ir jie atitinka konstitucinę šeimos sąvoką, – kalbėjo ji. – Taip pat pabrėšime, kad reikalingas faktinės partnerystės nustatymo vienoks ar kitoks mechanizmas. Nors Seimo teisininkai lyg kvestionuoja šitą klausimą, bet jis būtų labai aktualus ne tik vienalytėms šeimoms, bet bendrai visiems, ypač moterims, kurios patiria smurtą artimoje aplinkoje“.
Tokiu atveju, anot jos, teisme būtų galima įrodyti buvus faktinę partnerystę, nors ji nebuvo registruota.
Taip pat centras žada paraginti politikus nenusisukti nuo šeimų, kuriose jau auga vaikai.
„Turiu omenyje tos pačios lyties šeimas, kad būtų galvojama, kaip išspręsti praktinius klausimus, kai vienas iš tėvų ar mamų elementariai negali vaiko nuvesti pas gydytoją, o jei atsitiko nelaimė, negali nuvežti į Santariškių priimamąjį“, – kalbėjo ji.
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė teigė, kad su šiais klausimais susiję siūlymai bus pateikti Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kuris ir nuspręs, kaip projektas atrodys prieš grįždamas į Seimo salę.
Supranta rizikas
Paklausta ar nesibaimina, kad komitetui įtraukus bent dalį centro siūlymų į projektą, tai taps kliūtimi šio įstatymo priėmimui Seimo salėje, J. Juškaitė teigė suprantanti rizikas.
„Bet apsimesti, kad kai kurios problemos neegzistuoja, mes negalime. Problemas įvardinti, kelti, kalbėtis su politikais mes turime. Mūsų pareiga yra pirmiausiai ginti pažeidžiamiausių žmonių teises. Pasiūlymais būtent tai ir siekiame daryti, o politikai priiminės politinius sprendimus, jie skaičiuos balsus. Mūsų darbas kalbėti apie problemas, o nekalbėti ir sakyti, kad viskas tvarkoje, kai nėra viskas tvarkoje, būtų keistoka pozicija“, – pabrėžė ji.
Pašnekovės nuomone, įstatymo priėmimas yra gerokai užvilkintas, todėl politikai turėtų stengtis pagaliau išspręsti šį klausimą, kad baigtųsi rietenos viešojoje erdvėje ir pagaliau būtų pasiektas kompromisas.
Labanauskas: geriau, nei nieko
Kiek anksčiau tyrimą apie tos pačios lyties žmonių socialinę padėtį atlikęs Lietuvos socialinių mokslų centro tyrėjas, sociologas Liutauras Labanauskas Delfi vertino, kad net ir toks Civilinės sąjungos įstatymas, koks siūlomas dabar, būtų žingsnis į priekį.
„Jis, žinoma, užtikrins tik labai ribotą dalį teisių, bet vis tiek tai bus pirmas tokių porų pripažinimas. Bet kokiu atveju manau, kad tai yra geriau, nei neturėti jokios apsaugos“, – teigė jis.
Sociologas pridūrė, kad ateityje klausimai dėl reguliavimo bus keliami, diskusijos nesibaigs.
„Manau, kad poros ateityje sieks daugiau lygybės, o tikiuosi, kad kada nors pasieks ir visapusišką lygybę su heteroseksualiomis poromis“, – vylėsi pašnekovas.
L. Labanauskas pabrėžė, kad nereikėtų pamiršti, jog toks įstatymas reikalingas ne tik vienalytėms, bet ir heteroseksualioms poroms, kurios dėl įvairių priežasčių nenori santuokos, pavyzdžiui, laiko ją pasenusiu dalyku.
„Dabar bus užtikrinta tam tikra apsauga, bet vėliau, visuomenei besikeičiant, vis tiek atsiras tam tikras spaudimas iš apačios ir galbūt iniciatyvos iš viršaus, kad būtų pasiekta tikra lygybė, o ne paukščiuko užsidėjimas, kad, štai, priėmėme įstatymą“, – kalbėjo jis.
L. Labanausko teigimu, politikai turėtų neužsimerkti prieš visuomenėje vykstančius socialinius pokyčius – jaunimas į lyčiai neutralią partnerystę žiūri labai palankiai.
Be to, anot jo, pastebimas aktyvesnis jaunesnių žmonių dalyvavimas rinkimuose, o amžiaus grupėje virš 45 metų amžiaus aktyvumas mažėja.
„Manau, kad spaudimas susidarys ir iš tų socialinių pokyčių, kurie dabar vyksta. Nes dalis visuomenės tiesiog ims palaikyti LGBTIQ+ bendruomenę. Kai kurių politikų ir politikių ar tam tikrų partijų lyderių skleidžiama homofobija ir neapykantos retorika artimiausiu laiku atsisuks prieš juos pačius“, – sakė jis.
