Liepos 1-ąją, prieš dvidešimt metų, įsigaliojo pirmasis nepriklausomos Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. KT teisėjas prof. V. Mizaras laidoje „Delfi rytas“ paaiškino, kuo ši data yra reikšminga mūsų šalies gyvenime.
„Man, kaip piliečiui ir be abejo teisininkui, tai yra labai svarbu. Nes aš vertinu, kad po Konstitucijos priėmimo 1992 metais Civilinio ir kitų kodeksų priėmimas galutinai įtvirtino mūsų valstybės teisės sąvarankiškumą. Savo teisės (ypač kodifikuotos) turėjimas yra labai svarbus ir politine prasme, nes tai yra tam tikra nepriklausomybės įsitvirtinimo tąsa ir galbūt dar didesnis užtvirtinimas“, – sakė V. Mizaras.
Teisininkas pasakojo, kad tai yra didelės apimties teisės aktas.
„Pirmą kartą Lietuvos Respublikos istorijoje tokios apimties teisės aktas buvo priimtas. Natūralu, kad ir klaidų buvo išlikę, buvo padaryti ir atitaisymai“, – pasakojo V. Mizaras.
Nors, pasak teisininko, jis bus adaptuojamas ir yra keičiamas, bet tai yra vienas stabilesnių teisės aktų.
„Labai norėčiau, kad jis toks ir liktų, išlaikytų savo dalinį stabilumą“, – sakė V. Mizaras.
Teisė kinta, reaguodama į realijas
Pašnekovas pažymėjo, kad, priėmusi CK, Lietuva savo civiline teise privatinės teisės sritį prilygino ir ji tapo Vakarų privatinės teisės tradicijos šeimos dalimi.
„Nors ir iki 2000 metų mes gyvenome nepriklausomoje antrojoje respublikoje, bet mes dar vadovavomės tais civilinių įstatymų pagrindais, kurie buvo sukonstruoti dar sovietinės teisės pagrindu. Šitas žingsnis (…) turi ir politinį aspektą, nes taip mes galutinai išsivadavome iš sovietinės teisės branduolio, ant kurio buvo iki tol sukonstruoti, taisyti, adaptuoti į pasikeitusias realijas, bet vis tiek pagrindas buvo išlikęs ne mūsų, o svetimos valstybės teisės“, – kalbėjo V. Mizaras.
KT teisėjas aiškino, kad apskritai teisė turi reaguoti į socialines realijas.
„Teisė yra tokia vertybė, kuri visada turi reaguoti į socialines realijas, į visuomeninių santykių kaitą, į poreikius žmonių, gyvenančių atitinkamu laikotarpiu, kada ta teisė priimama, kuriama ir galioja. CK ypatingai daugelyje sričių jau atliepė to meto sąlygas ir poreikius arba pasikeitusius visuomeninius santykius. O taip pat, mano manymu, ir perspektyvia prasme dar net geru dešimtmečiu, o gal net ir porai dešimtmečių į priekį numatė, kokie gali būti poreikiai, gyvuojant mūsų nepriklausomai valstybei, rinkos santykiams“, – dėstė V. Mizaras.
Konkrečiai tariant dėl šeimos teisės klausimų, pasak profesoriaus, CK labai aiškiai padarė pažangą, įvertindamas visuomenės įvairovę, ir jau tuo metu aktualią šeimos gyvenimo formų įvairovę. Ir šalia tradicinės santuokinės šeimos teisinių santykių reguliavimo sureguliavo ir nesantuokinį šeimos gyvenimą, tuomet, 2000 metais, tarp skirtingos lyties porų partnerystės pagrindu susiformuojančius šeimos teisinius santykius.
„Tiesa, kaip žinome, buvo atidėtas įsigaliojimas, buvo atidėtas įsigaliojimas, kadangi reikėjo priimti atskirą įstatymą, kuris numatytų paties partnerystės fakto registravimą“, – sakė V. Mizaras.
Tiki, kad bus surastas kompromisas
Prieš dvidešimt metų buvo kalbama apie skirtingų lyčių partnerystės poreikį. Profesorius neatmeta, kad galbūt ir prieš dvidešimt metų tas jau buvo aktualu, bet dabar ypatingai matomos aktualijos, susijusios su ne tik skirtingos, bet ir tos pačios lyties porų, gyvenančių šeimos gyvenimą, teisinių santykių reguliavimą, teisinio saugumo užtikrinimą.
„Man atrodo, kad ir tos diskusijos ir iniciatyvos gal jau yra nors ir pavėluotos, bet, manau, kad tą pirminį motyvą – atliepti į žmonių poreikius, manau, kad pavyks įstatymų leidėjui anksčiau arba vėliau įgyvendinti“, – kalbėjo V. Mizaras.
Teisininkas mato, kad įstatymo leidėjas ties tuo dabar intensyviai dirba.
„Atskiros valdžių institucijos neabejotinai ras kompromisą. Manau, kad kiekvienai valdžios institucijai rūpi žmonių interesų apsauga. Kai mes kalbame apie nestandartinę šeimos formą arba nestandartinės šeimos gyvenimą, natūralu, kad ne visi turi vienodų pozicijų. Kaip matome, diskusijos balansuoja ties tradicija ir naujovėmis arba naujų poreikių užtikrinimu. Tai yra normalus diskusijos reiškinys.
Bet aš tikiu, kad įstatymų leidėjas ras tokio teisinio saugumo užtikrinimo visoms šeimos variantą, kuris labiausiai būtų reikalingas tiems žmonėms, kuriems ir būtų taikomas tas įstatymas“, – sakė V. Mizaras.
Prezidentas Gitanas Nausėda nuosekliai pabrėžia, kad kuriamas teisinis reguliavimas turi neprieštarauti Konstitucijai. Profesorius šiuose pareiškimuose nemato prieštaros su įstatymų leidėjų siekiais.
„Aš prezidento žodžius suprantu kitaip. Jis nesako, kad kažkas prieštarauja. Jis sako, kad neturi prieštarauti. Manau, kad ne tik prezidentas, bet ir kiekvienas žmogus, kiekviena kita valdžios institucija, taip pat turi tokį siekį, kad priimami įstatymai neprieštarautų Konstitucijai.
Manau, kad įstatymų leidėjas tikrai sugebės priimti tokį įstatymą, tokį reguliavimą, kuris neprieštarautų Konstitucijai“, – teigė V. Mizaras.
KT jau yra pasisakęs dėl šeimos teisinės apsaugos poreikio.
„2011 ir 2019 m. nutarimuose KT yra paaiškinęs, kad Konstitucija saugo visas šeimas, jeigu tokį šeimos gyvenimą poros gyvena. Ir šeimos turi turėti atitinkamą teisinį saugumą – dėl to, kokios apimties jis būtų, sprendžia įstatymų leidėjas, bet vis tiek tam tikros apimties teisinį saugumą turi turėti kiekvienos poros, kurios gyvena stabilų, abipusiais pagarbos ryšiais, įsipareigojimais tarpusavio ir vaikų atžvilgiu, pagrįstą gyvenimą. KT nieko naujo nepasakė. Manau, kad visa visuomenė turbūt supranta, kad kiekviena šeima atitinkama apimtimi yra verta pagarbos jos šeimos gyvenimui“, – sakė V. Mizaras.
