„Pirmiausia vertinu, kad kažkoks susitarimas įvyko. Tai pirmas žingsnis. Aišku, didelis klausimas, kaip abi pusės jo laikysis, ypač viena“, - ketvirtadienį BNS sakė jis.
G.Kirkilo vertinimu, paliaubų greičiausiai nori ir Maskva, todėl realu, kad bent kuriam laikui Rytų Ukrainoje ugnis bus nutraukta.
„Ko gero, iš dalies ir Kremlius suinteresuotas tam tikrą pertrauką padaryti. Aš įtariu, jokių faktų neturiu, bet galvoju, kad jiems norėtųsi, kad kas nors dalyvautų gegužės 9-osios iškilmėse Antrojo pasaulinio karo užbaigimui. Kaip bus, čia klausimas“, - svarstė parlamentaras.
Pasak jo, esant paliauboms ir tolesni susitarimai galėtų būti lengviau pasiekiami.
G.Kirkino teigimu, paliaubų reikia ir Ukrainai, kuri turi ne tik kariauti, bet ir tvarkyti savo ekonomiką.
„Ukraina, kaip suprantu iš prezidento P.Porošenkos komentaro, nėra iki galo patenkinta, bet manau, tam tikra pertrauka ir Ukrainai reikalinga. Juoba kad yra ne tik karo, bet ir ekonominiai dalykai. Labai svarbu, kad Tarptautinis valiutos fondas šiandien paskyrė 15 mlrd. paskolą su sąlyga, kad bus vykdomos reformos Ukrainoje“, - sakė Europos reikalų komiteto vadovas.
BNS paklaustas, ar po Minsko derybų gali keistis Europos Sąjungos požiūris į Rusiją, G.Kirkilas sakė, kad tai priklausys nuo tą, ką ketvirtadienį Europos Vadovų Taryboje apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino elgesį papasakos derybose dalyvavę Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas).
Po Ukrainos, Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderių derybų Minske paskelbta, kad paliaubos Rytų Ukrainoje įsigalios sekmadienį, o Kijevo vyriausybės pajėgos ir Rusijos remiami separatistai atitrauks sunkiąją ginkluotę iš 50 kilometrų pločio buferinės zonos.