Pirmiausia ji paaiškino, kodėl norima pokyčių.
„Didžiausias iššūkis yra tas, kad Baudžiamasis kodeksas buvo daugybę kartų keistas, bet labai fragmentiškai. Turbūt kiekvieno Seimo nario kiekvieną kadenciją garbės reikalas buvo užregistruoti bent vieno straipsnio pakeitimą. Ir dėl to per 30 metų mes turime labai išbalansuotą Baudžiamąjį kodeksą.
To pasekmė, ką mato ir visuomenėje rezonansinėse bylose, dažnai bausmė būna neproporcinga, arba sunkiai suprantama. Pavyzdžiui, kodėl už smurtinius nusikaltimus mes kartais turime švelnesnes bausmes nei už visiškai nesmurtines ir galimai mažiau pavojingas nusikalstamas veikas“, – LNK vidurdienio žinioms kalbėjo teisingumo ministrė.
E. Dobrowolska tikino, jog Lietuva išsiskiria ir kitų šalių kontekste bausmių neproporcingumu.
„Ypatingai jeigu kalbame apie seksualinio pobūdžio nusikaltimus, smurtinius, tarptautinius nusikaltimus žmogiškumui. Deja, tos bausmės yra labai neproporcingos. Apatinė riba dažnai yra net nenustatyta, arba nustatyta žymiai per žemai.
Tad tvarkome šią dalį dėl smurtinių, seksualinių ir nusikaltimų žmogiškumui, apatinė riba yra keliama, neretai peržiūrima ir maksimali riba. Taip sugriežtinama atsakomybė, kad iš tikrųjų pavojingos veikos, kurios turi pasekmę žmonėms, galėtų būti proporcingai baudžiamos“, – apie pasiūlymus kalbėjo teisingumo ministrė LNK vidurdienio žiniose.
Jos teigimu, nusikaltimai prieš vaikus, ypač seksualiniai, turėtų būti baudžiami griežčiau, tą projektas ir numato.
Šiuo projektu, pasak ministrės E. Dobrowolskos, būtų subalansuojamas visas Baudžiamasis kodeksas. O nusikaltimai, kurie nėra seksualinio, ar smurtinio pobūdžio ir nekelia didelio pavojaus visuomenei, įvedamos alternatyvos.
„Pavyzdžiui, galimas elektroninis monitoringass, įvedami viešieji darbai, taip subalansuojama. Puikiai suprantame, kad tie asmenys, kurie gali susimokėti baudą, atlikti viešuosius darbus, išlaikyti patys save, jiems tokia bausmės yra proporcingesnė.
Bet jeigu mes kalbame apie seksualinio ar smurtinio pobūdžio nusikaltimus, izoliavimas nuo visuomenės yra būtinas“, – tikino teisingumo ministrė.
Ir, pavyzdžiui, pašto ženklų klastojimo atvejams irgi bus įvedamos alternatyvos.
„Jos žymiai proporcingesnės. O jeigu mes kalbėtume apie viešųjų darbų įvedimą kaip alternatyvą baudoms, tai užtikrintų ir teisingumo jausmą. Nes dažnai matome, kad nusikaltę asmenys neturi pajamų iš ko tą baudą susimokėti, tokiu atveju neužtikrinamas teisingumo jausmas. Tad viešieji darbai ar namų areštas yra tos alternatyvos, kad asmuo galėtų jausti pasekmes“, – LNK žinioms kalbėjo teisingumo ministrė E. Dobrowolska.
Visą LNK žinių pokalbį su E. Dobrowolska žiūrėkite čia:
Teisingumo ministerija nurodo, kad įvertinus smurtinių ir seksualinių nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei sukeliamas pasekmes asmeniui, siūloma šių nusikaltimų kategorijose sistemiškai atsisakyti piniginės baudos bausmės. Vyriausybė pritarė, jog tokia piniginė sankcija tinkamai neįgyvendina bausmės tikslų ir yra per švelni bausti už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas.
Taip pat pritarta siūlymui griežtinti bausmes už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, smurtinius nusikaltimus, seksualinį asmenų išnaudojimą bei neteisėtą disponavimą neteisėtomis medžiagomis (branduoliniu, cheminiu ar biologiniu ginklu).
Atskirose nusikaltimų kategorijose siūloma griežtinti minimalią laisvės atėmimo bausmės ribą. Ši riba griežtės įvykdžius nusikaltimą prieš vaikus, seksualinį, smurtinį ar teroristinį nusikaltimą.
Iš apysunkių nusikaltimų sankcijų šalinama švelniausia bausmė – viešieji darbai. Vyriausybė pritarė, jog tai per švelni bausmė apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kartu apysunkių nusikaltimų sankcijos papildomos kitomis alternatyviomis bausmėmis – bauda ar laisvės apribojimu. Siūloma švelninti laisvės atėmimo bausmės viršutinę ribą už neatsargius sunkius sveikatos sutrikdymus ir neatsargius gyvybės atėmimus, dokumentų ir antspaudų klastojimą, netikros el. priemonės gaminimą ar klastojimą ir kt.
