Ministerija: siekiama gerinti kolegijų studijų kokybę
Ministerijos teigimu, pertvarkant valstybinių kolegijų tinklą, siekiama gerinti koleginių studijų kokybę ir kokybiškų studijų prieinamumą kiekviename regione.
„Norima, kad kolegijos taptų stipriais specialistų rengimo bei taikomojo mokslo centrais ir prisidėtų prie regionų plėtros rengdamos aukštos kvalifikacijos specialistus bei siūlydamos verslui taikomuoju mokslu grįstus sprendimus“, – rašoma ŠMSM pranešime žiniasklaidai.
Valstybinių kolegijų studentų skaičius per dešimtmetį sumažėjo 38 proc., tik 28 proc. kolegijų dėstytojų dirba visu etatu ir tik 47 proc. absolventų įsidarbina pagal gautą išsilavinimo lygį. Kaip rodo prognozės, kolegijų studentų skaičius 2026 m. gali mažėti dar 37–43 proc.
Įgyvendinus valstybinių kolegijų tinklo pertvarką, bet kurioje valstybinėje kolegijoje 2029 m. turėtų studijuoti ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų.
„Toks sutelkimas svarbus formuojant ir išlaikant stiprų dėstytojų branduolį, orų darbo užmokestį, užtikrinant kokybiškoms studijoms būtiną infrastruktūrą“, – pabrėžia ministerija.
Taip pat numatyta, kad 2029 m. ne mažiau kaip 76 proc. valstybinių kolegijų absolventų per 12 mėnesių po studijų baigimo įsidarbintų pagal įgytą kvalifikaciją, kolegijose būtų ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent 0,5 etato dalimi.
Kolegijų stiprinimo planą numatoma Vyriausybei pateikti iki mėnesio pabaigos
Iki birželio 30 d. valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plano įgyvendinimo priemonių projektą numatoma parengti ir pateikti tvirtinti Vyriausybei. Valstybinių kolegijų tinklą planuojama atnaujinti iki 2024–2025 mokslo metų pradžios, pažymi ministerija.
„Visos šalies aukštosios mokyklos ir toliau veiks, tik kai kurios jų gali tapti kitų aukštųjų mokyklų dalimi. Esami studentai toliau tęs pasirinktas studijas po valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo veiksiančioje aukštojoje mokykloje ir gaus šios aukštosios mokyklos baigimo diplomus“, – rašoma pranešime.
Nuo 2024-ųjų į kolegijas stojantiesiems bus taikomi minimalūs reikalavimai
Anot ministerijos, reikalavimai stojantiesiems priklausys nuo to, kokias studijas jie planuoja pasirinkti. Jei bus stojama į kolegines studijas, stojantiesiems bus taikomi priėmimo į kolegijas reikalavimai, o jei stojama į universitetines studijas – priėmimo į universitetus reikalavimai.
Studijas kitąmet besirinksiantiems svarbu įsidėmėti, jog jau 2024 m. bus taikomi vienodi minimalūs reikalavimai stojantiesiems ir į valstybės finansuojamas, ir nefinansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose.
Visi stojantieji turės būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (netaikoma stojantiems į menų studijas) ir stojančiojo laisvai pasirinktą (baigusiems trumposios pakopos studijas pasirinkti egzamino nebūtina).
Trijų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis turės būti ne mažesnis nei pagrindinis (36 balai) mokymosi pasiekimų lygis, jeigu bus stojama į universitetines studijas, ir ne mažesnis nei patenkinamas (16 balų) mokymosi pasiekimų lygis, jei bus stojama į kolegines studijas.
Tokie patys reikalavimai bus taikomi ir stojantiesiems į nevalstybines aukštąsias mokyklas, pažymi ŠMSM.
Ministerija tikina – nė viena kolegija nebus uždaroma
ŠMSM teigimu, nė viena kolegija nebus uždaroma. Reorganizavimo procese dalyvausiančių kolegijų darbuotojams darbo santykiai bus tęsiami po valstybinių kolegijų tinklo atnaujinimo veiksiančioje aukštojoje mokykloje.
„Visi kolegijų darbuotojai bus informuojami apie darbo sąlygų pakeitimą, o jų darbo sutartys tikslinamos. Darbuotojams, nesutiksiantiems dirbti naujomis darbo sąlygomis, bus mokamos išeitinės išmokos“, – teigiama pranešime.
Valstybinių kolegijų tinklo stiprinimui numatytais 20 mln. eurų numatoma finansuoti kolegijų stiprinimo projektus. Juos įgyvendinant planuojama konsoliduoti studijų programas, gerinti studijų kokybę, stiprinti dėstytojų ir administracijos darbuotojų kompetencijas, integruoti ir optimizuoti pagrindines administracines bei mokslo ir studijų paramos funkcijas ir procesus, optimizuoti kolegijų infrastruktūrą ir kt.
Anot ministerijos, valstybinių kolegijų pateiktas iniciatyvas vertino komisija, sudaryta iš ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos, Studijų kokybės vertinimo centro, Lietuvos pramoninkų konfederacijos, „Investuok Lietuvoje“, Lietuvos švietimo tarybos, Lietuvos studentų sąjungos, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo atstovų ir aukštojo mokslo ekspertų.
Konsoliduoti Lietuvos koleginio sektoriaus potencialą ne kartą rekomendavo Europos Komisijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai, taip pat šalies Studijų kokybės vertinimo centras.
