„Kuriame sistemą ir ją sukūrę visas savo procedūras sukelsime į elektroninę erdvę. Darbai truputį užsitęsė, taip pat ir dėl karantino, kol kas planuojama užbaigti iki šių metų pabaigos, bet gali būti, kad nusikels ir į kitus metus“, – BNS sakė departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Anot jos, pirmoji sistemos dalis jau veikia nuo 2019-ųjų spalio ir leidžia internetu pateikti prašymus dėl leidimo gyventi ar pilietybės užsieniečiams, taip pat Lietuvos piliečiai nuotoliniu būdu gali teikti prašymus dėl asmens dokumentų.
Tai, pasak E. Gudzinskaitės, leido panaikinti iki tol buvusias ilgas eiles, nors užsieniečiai vistiek dar turi atvykti į migracijos padalinį pateikti pirštų antspaudus, padaryti veido atvaizdą.
„Jei anksčiau užsieniečiai rezervavę vizitą laukdavo vos ne tris mėnesius, tai dabar laukimo laikas – viena-dvi dienos. Tai jau paspartino klientų aptarnavimą. Kuriame sistemos „vidurius“, tai skirta departamentui ir kitoms tarnyboms. Tai paspartins jau pateiktų prašymų nagrinėjimą, susižinojimą su valstybės įstaigomis tarpusavyje. Procedūras tai gali sutrumpinti, sakyčiau, perpus“, – teigė E. Gudzinskaitė.
Vyriausybė šį trečiadienį pritarė sprendimams, būtiniems tolesniam sistemos kūrimui. Pasak Vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės, sistemos tobulinimas be kita ko leis institucijoms lengviau keistis ir informacija apie asmenis, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą.
„Projekte nustatoma, kad į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos respubliką, bus įrašomi papildomi duomenys – užsieniečių pirštų antspaudai, šių duomenų rinkimo tikslas yra užsieniečių tapatybės patvirtinimas“, – sakė ji.
Pasak ministrės, šia sistema bus teikiami pasiūlymai įtraukti ar išbraukti pavardes iš asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, sąrašo, ar sutrumpinti draudimo terminą, leis viešai paskelbti konkrečias pavardes užsieniečių, kurie keltų grėsmę nacionaliniam saugumui, ir priimti kitus susijusius sprendimus.
Savo ruožtu E. Gudzinskaitė teigė, kad visos minėtos procedūros atliekamos ir dabar, tik sistema leis jas supaprastinti.
Pernai Migracijos departamentas pernai išnagrinėjo apie 38 tūkst. prašymų dėl užsieniečių leidimų gyventi, per 3 tūkst. prašymų dėl pilietybės klausimų, dar apie 600 prašymų dėl prieglobsčio.
Šiuo metu vadinamajame „juodajame“ sąraše yra apie 3,6 tūkst. asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, vien pernai į sąrašą įtraukti 882 asmenys.