Po naktinės darbo pamainos į laidą prisijungusi gydytoja anesteziologė-reanimatologė, Santaros gydytojų sąjungos pirmininkė, Gabija Tomkutė pasakojo, kad reanimacijose šiuo metu situacija yra įtempta.
„Šią naktį dirbau su pacientais, kurie nėra kovidiniai, bet ir jiems yra reikalinga pagalba, ir kiekvienas iš mūsų norėtume, kad ta lova kartu su visu daktaru ir komanda, jeigu kažkas tikrai atsitiktų, lauktų mūsų, o ne būtų užimta dėl tam tikrų priežasčių, ir negalėtume ten patekti. Tikrai pacientų yra daug, ir jie – labai sunkūs“, – laidoje „Delfi tema“ sakė G. Tomkutė.
Gydytoja šiuo metu nedirba su kovidiniais pacientais, tačiau iš kolegų girdi, kad dauguma pacientų ligoninės reanimacijos skyriuose, palyginus su žiema, dabar yra gerokai jaunesni ir didžioji dauguma jų yra nepasiskiepiję.
Medikų profesąjungos dėl skiepų būtinybės abejonių neturi.
„Mes kaip medikų profesinių sąjungų atstovai – tiek Santaros klinikos, tiek mūsų kolegos iš Vėžio instituto, iš Lazdynų ligoninės, mus remia toje pozicijoje, kad skiepai yra būtini. Nėra kito būdo valdyti situaciją, dėl to, kad tik kaukių, apsaugos ir atstumų laikymosi neužtenka, nes yra kolektyvas, bet taip pat yra ir pacientai, kurie yra išskirtinai pažeidžiami. Ir net, jei jie yra ir skiepyti, daliai jų imunitetas yra nepakankamas, kad apsaugotų“, – kalbėjo G. Tomkutė.
Gydytoja pasakojo, kad dabar ligoninėje yra didžiulis skirtumas, lyginant su laikotarpiu, kai kovidas jau buvo, o skiepų nuo jo – dar ne.
„Mes matome didžiulį skirtumą tarp žiemos, kai negalėjome būti pasiskiepiję, ir buvo daug protrūkių kolektyve, – tiek tarp darbuotojų, tiek tarp ligonių, ištisos pamainos iškrisdavo savaitei ar dviem, yra ir tų, kurie ir numirė, – tiek gydytojai, tiek pacientai. O dabar situacija yra visiškai kitokia. Mes esame 90 proc. skiepyti, ir galime užtikrinti saugų darbą tiek sau, tiek savo sunkiausiems pacientams. Mes vienareikšmiai pasisakome už būtinus skiepus“, – sakė G. Tomkutė.
Dėl skiepų nuomonė vienareikšmė
Medikė nesutinka su argumentais, kad vertimas žmones skiepytis yra neigiamas dalykas.
„Mes, kaip kontaktiškai dirbantys ir matantys sunkiausius pacientus, ir išgyvenantys, kad mes negalime jiems padėti, nepaisant to, ar jie yra skiepyti, ar neskiepyti, bet, visų pirma, kad mes galėtume dirbti, turime nesirgti, ir turime būti paskiepyti. Mes, atvirkščiai, jaučiamės gerokai saugesni dabar, kai yra skiepai, ir dauguma mūsų laukė ir iš karto pasiskiepijo trečia doze, kai tik buvo galima. Medikų ir medikų profesinių sąjungų bendruomenė pasitiki skiepais, ir laiko tai būtina sąlyga funkcionuoti mūsų visų sveikatos sistemai“, – sakė G. Tomkutė.
Pasak laidos pašnekovės, jos profesinė bendruomenė yra vienareikšmiai už skiepus, ir vėliau – ir už testavimą, ir sekimą visos ligos.
„Jeigu žmonės yra skiepyti, tai turi atlikti darbdavys, bet neskiepyti žmonės turi prisiimti atsakomybę už savo laisvę. Nes mes laisvės neiti į darbą ir laisvės negydyti pacientų, kokie jie bebūtų, neturime“, – aiškino G. Tomkutė.
Vakcinų efektyvumas abejonių nekelia
Medikų profsąjungos mano, kad privalomas testavimas svarbus apskritai visiems, dirbantiems kontaktiniu būdu, teigė Santaros klinikų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.
„Mes, kaip medikų profsąjungos, atsakingai pareiškiame, ir pareiškiame garsiai, kad privalomas skiepijimas kontaktiniu būdu dirbantiems žmonėms yra būtinas. Tai – tiek medikams, tiek ir kitų sferų darbuotojams. Liūdna, kad visuomenė yra klaidinama Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos“, – sakė V. Dirsė.
Medikas laidoje citavo praėjusį pirmadienį publikuoto prancūzų mokslininkų grupės atlikto didelės apimties tyrimo rezultatais.
„Jie ištyrė net 22 mln. asmenų: 11 mln. buvo skiepytų, 11 mln. buvo neskiepytų. Galutinės išvados buvo akivaizdžios, kad vakcina saugo net 90 proc. efektyvumu nuo sunkios COVID formos. Kai matome tokius skaičius, tai, ką mes galime kalbėti apie įrodymų nebuvimą? Aš manau, kad tai yra akivaizdu“, – teigė V. Dirsė.
Laidos pašnekovas ragino žmones pasitikėti medikais ir mokslininkais.
„Nereikėtų taikyti dvigubų standartų. Jeigu nutinka kažkokios medicininės bėdos, tai žmogus kreipiasi į medikus pagalbos, atlieka operaciją, transplantaciją ar pan. Tačiau, kai tas pats medikas primygtinai rekomenduoja pasiskiepyti, tuomet žmogus dvejoja, atsisako“, – sakė V. Dirsė.
Kartu medikas atkreipė dėmesį į nepalyginamai didesnes išlaidas, asmenis testuojant, nei skiepijant.
„Vienos vakcinos kaina yra apytiksliai lygi vieno testo kainai. Mums reikia dviejų vakcinų, kad viskas būtų tvarkoje, o (...) testavimai reikalingi kas savaitę. Paskaičiuokime kaštus, tai yra nepalyginami dalykai. Juolab, kad plintant delta atmainai, kuri plinta žaibiškai, testavimas turėtų būti net dažnai nei kas savaitę“, – sakė V. Dirsė.
Pažeidžiamiausių grupių pacientai irgi turi žmogaus teises
Sergančiuosius inkstų ligomis, žmones po transplantacijų arba jų laukiančius, vienijančios organizacijos „Gyvastis“ vadovė Aušra Degutytė irgi išreiškė palaikymą privalomų skiepų idėjai.
„Mes suprantame, kad skiepai apsaugo ne tik mus, tai yra tuos žmones, kurie jau esame pasiskiepiję, bet ir tuos pacientus, kuriems dėl tam tikrų medicininių priežasčių skiepas yra negalimas. Turime galvoti ir apie save, ir apie savo aplinkinius. Europos žmogaus teisių teismas yra išaiškinęs, kad privalomas skiepijimas nėra žmogaus teisių pažeidimas. Turime galvoti apie žmogaus teises ir to, kuris nori gyventi, bet negali pasiskiepyti“, – sakė A. Degutytė.
Organizacijos vadovė pateikė dializuojamų ir transplantuotų asmenų pavyzdį.
„Po pirmų dviejų skiepų maždaug 74 proc. paskiepytų transplantuotų asmenų nesusidarė atitinkamas antikūnų kiekis. Dabar – trečioji vakcina, dar ne visi pacientai yra paskiepyti, bet niekas iš mūsų nežino, kiek ilgai truks susidaręs antikūnų kiekis, kai kuriems vėl gi nesusidarė pakankamas antikūnų kiekis. Šie žmonės lygiai taip pat turi teisę būti saugioje visuomenėje, ir būti tarp mūsų.
Arba, pavyzdžiui, dializuojami asmenys negali izoliuotis, ir sėdėti užsidarę namuose, kuomet jiems kas antrą dieną reikia vykti į gyvybiškai būtiną hemodializės procedūrą, kad jie galėtų tiesiog elementariai gyventi ir išgyventi“, – sakė A. Degutytė.
Nemano, kad skiepų skeptikams – vieta medicinoje
Po pirmo skiepų rato pakankamas antikūnų skaičius nesusidarė ir 25 proc. pilnai vakcinuotų sergančiųjų kraujo vėžiu, Šie pacientai gauna sudėtingą imunosupresinį gydymą, pasakojo asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.
„Dėl to dėjome dideles pastangas, kad pagaliau tie žmonės gautų trečią skiepą, ir būtų paskiepyti. Bet, nepaisant to, daliai pacientų vis tiek nesusidaro antikūnai, ir jie yra ypatingai pažeidžiami.
Reikia vertinti tai, kad šitie pacientai yra priversti lankytis gydymo įstaigose. Jie nuolat gauna gydymą. Labai svarbu, kad jiems būtų užtikrinta saugi aplinka“, – sakė I. Drėgvienė.
Asociacijos vadovė paaiškino, kad saugios aplinkos užtikrinimas reiškia, kad visas personalas, dirbantis gydymo įstaigose, turi būti privalomai paskiepytas.
„Ypatingai palaikau idėją dėl privalomo skiepijimo, nes turbūt žmonės, kurie dirba sveikatos priežiūros įstaigose, ir netiki vakcina, o tai reiškia, kad netiki mokslu grįsta medicina, manyčiau, kad tada tai – jiems ne vieta.
Vis tik medicina ir mokslas duoda šansą žmonėms pasveikti. Puikiai matome tai onkologinių ligų, kraujo vėžio gydyme. Mokslu grįsta medicina daro stebuklus. Vakcina yra stebuklas. Jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dirbantis žmogus tuo netiki, tada turbūt labiau tiki alternatyviais gydymo būdais. O tai vėl gi gali pacientus ir klaidinti“, – teigė I. Drėgvienė.
Ruginienė pasigenda aiškumo
Kaip jau skelbta, Vyriausybėje diskutuojama dėl reikalavimo tam tikroms profesinėms grupėms skiepytis. Šiuo metu dar yra diskutuojama, kokia forma tas turėtų būti įteisinta.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė neigiamai vertina idėją įvesti kai kurių grupių privalomą skiepijimą.
„Pirmiausia, sunku teigti, kad tai yra atskiroms grupėms, nes sąrašas tų grupių devyniais užraktais užrakintas. Niekam nėra aišku, kokios tos grupės bus. Teikiant tokį rimtą įstatymo projektą, turėjo būti iš karto kalbama apie konkrečias profesijų grupes, turėjo būti aiški argumentacija – kodėl būtent tos grupės, o ne kitos“, – aiškino I. Ruginienė.
Kartu ji atkreipė dėmesį, kad, jeigu kalbama apie medikus, mokytojus, tai šios profesijų grupės ir dabar yra daugiausia pasiskiepijusios, 90+ procentų darbuotojų paskiepyta.
„Ar tikrai dabar reikia rykštę naudoti būtent šitų profesijų grupėms? Klausimas, kas yra tie likę darbuotojai, kurie nesusiskiepijo? Kiek žinau, gamybos įmonėse irgi gana tvarkingai darbuotojai skiepijasi. Dėl ko priimamas toks projektas? Kiek girdėjau iš Vyriausybės, pagyvenę žmonės vangiau skiepijasi, ir vaikai likę nesuskiepyti, nes tiesiog jie dar negali to padaryti. Tai kodėl sankcijos yra taikomos darbuotojui? Šito niekaip negaliu suprasti“, – dėstė I. Ruginienė.
