„Visą kitą argumentaciją būtų galima suprasti, jeigu jis tą būtų 1977 ar 1978 m. daręs. 1988 m., kai visa Lietuva kunkuliavo Nepriklausomybės judėjimais, tai man šiek tiek keistokas požiūris, ir keistokas vertybių suvokimas, kad dėl kažkokios profesinės karjeros... Iš principo, tai jau buvo laikmetis, kuomet žmonės turėjo pasirinkti, kurioje pusėje yra. Ir argumentacija, kad dėl mokslinio laipsnio ar kažko toks apsisprendimas buvo, man jis keistokas. Bet gal aš vertybėse kažko nesuprantu“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė A. Mazuronis.
Opozicijos atstovas pabrėžė, kad tai, jog prezidentas nenurodė anksčiau savo buvimo Komunistų partijoje istoriją padaro dar blogesne. Jis tai vertina kaip prezidento bandymą „pagrąžinti teisybę“.
„Tai, kad nenurodė, dar blogiau. Tokio lygio politikams tikėtis, kad tokie dalykai neišlys ar, kad jų nutylėjimas eliminuos rizikas ateityje, tai šiek tiek naivokas ir primityvokas tikėjimas. Nėra dar buvę atvejų, kad tokie dalykai nebūtų išlindę. Aš taip vertinu kaip bandymą pagrąžinti teisybę“, – sakė Darbo partijos pirmininkas.
„Žmogus dėl profesinės karjeros pasiryžęs daug kam“, – akcentuoja jis.
Vis tik A. Mazuronis sutinka su prezidentu, kad laikotarpis fakto paskelbimui pasirinktas specialiai, artėjant šalies prezidento rinkimams. Jis tvirtina, kad tas, kas paviešino faktą apie G. Nausėdą, jau turėjo žinoti tai kurį laiką.
„Šioje vietoje sutinku su prezidentu, keistas laikmetis. Manau, kad tie kas paviešino jau žinojo kurį laiką ir dabar to išlindimas yra keistas. Bet jeigu tu pats savo veiksmais užprogramuoji galimybę kitiems žmonėms žongliruojant faktais įsitraukti į politinius procesus, tai ar tu kaltas, kad suteikei įrankį, ar jie kalti, kad tuo įrankių pasinaudojo? Prezidentas šioje vietoje gal ir teisus, bet neįžvelgia tame savo kaltės, kad suteikė įrankius tiems žmonėms (...). Tikiu, kad nemaža dalis politikavimo prieš prezidento rinkimus tikrai yra“, – tikino „darbietis“.
ELTA primena, kad trečiadienį savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje žurnalistas D. Pancerovas paskelbė radęs dokumentus, įrodančius, kad 1988 m. prezidentas Gitanas Nausėda pateikė prašymą stoti į Komunistų partiją. Pasak žurnalisto, šalies vadovui partinis bilietas buvo išduotas tų pačių metų birželio 27 d.
Pastaruosius faktus įrodantys dokumentai aptikti Lietuvos ypatingajame archyve. Specialistai, pasak D. Pancerovo, dokumentų autentiškumo nekvestionuoja.
Žurnalistas atkreipia dėmesį ir į tai, kad G. Nausėda – kitaip nei jo pirmtakė, kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė – savo anketoje Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nenurodo kadaise priklausęs Komunistų partijai. Rinkiminėse VRK anketose kiekvienam kandidatui yra keliamas klausimas, ar šie dalyvauja ar yra buvę kokios nors politinės organizacijos nariai.
