Kol kas, pasak jo, sprendimo nėra priėmęs, nes nėra aišku, koks bus merų statusas po ateinančių rinkimų.
„Jeigu tokie pat, tai liksiu kandidatuoti“, – trečiadienį žurnalistams sakė V. Matijošaitis, paklaustas, ar sieks trečios kadencijos tuo atveju, jeigu jo įgaliojimai liktų tokie patys.
Seimas birželio pabaigoje patvirtino naują Vietos savivaldos įstatymo redakciją, kurioje nustatyti mero ir tarybos įgaliojimai.
Numatyta, kad taryba dirbs kaip atstovaujamoji institucija, o tiesiogiai išrinktas meras – kaip vykdomoji.
Įstatyme numatyta, kad meras nebus tarybos narys, negalės balsuoti per jos posėdžius, tačiau jiems vadovaus, jo vadovaujama administracija rengs tarybos sprendimų projektus, šauks tarybos posėdžius, sudarys jų darbotvarkę. Be to, merui suteikta veto teisė.
Vis dėlto V. Matijošaitis teigia, kad to nepakanka.
„Dar kažkaip nėra pateikta, kas ten bus – ar meras, ar kažkoks gyvūnas, kas galės vadovauti miestui – nėra pilnai atsakyta taisyklių. Nežinau, matyt, gal valdantieji pateiks tas taisykles paskutinę dieną iš vakaro, kad gal nespėtume“, – žurnalistams trečiadienį sakė Kauno meras.
„Kai bus taisyklės, tada pasakysim – einam ar neinam“, – pridūrė jis.
„Miestiečių pasitikėjimą tikrai jaučiu, čia mano gimtas miestas“, – teigė V. Matijošaitis.
Jis anksčiau buvo tarp penkių merų, kritikavusių naujai priimtą Rinkimų kodeksą. Pasak Kauno mero, atstovaujančio rinkimų komitetui, pakeitimai jiems nėra palankūs.
Šis kodeksas įsigaliojo nuo rugsėjo 1-osios.
Tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų rinkimai vyks kitų metų vasarį arba kovą.