M. Majauskas DELFI TV laidoje „Redaktoriaus virtuvė“ jos vedėjui, naujienų agentūros „Elta“ vyriausiajam redaktoriui Vytautui Bruveriui pripažino, jog sąmoningai yra nusprendęs nesivelti į įvairius konfliktus, būti aukščiau visų politinių rietenų, todėl buvusių kolegų veiksmus į rinkiminę kovą įtraukti ir specialiąsias tarnybas jis vadino desperatiškais.
Sprendimas gimė, kai buvo išmestas iš partijos
Aistros tarp M. Majausko ir konservatorių užvirė pernai gruodį, kai tuometis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas nepakluso partijos įpareigojimui neteikti ir nepalaikyti su Vyriausybe nesuderintų 2023 metų valstybės biudžeto iniciatyvų.
M. Majauskas buvo vienas iš parlamentarų, kuris balsavo už Seimo „laisviečių“ siūlymą 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą maitinimo sektoriui taikyti visus 2023 metus, o ne iki liepos, kaip siūlė Vyriausybė. Už tokią laikyseną M. Majauskas buvo pašalintas iš partijos, jį norėta pašalinti ir iš komiteto po pirmininko pareigų, tačiau jas politikas paliko pats. Tačiau galiausiai M. Majauskas buvo pašalintas ir iš konservatorių frakcijose Seime, ir iš Biudžeto ir finansų komiteto. Po tokio smūgio M. Majauskas pranešė, jog kaip nepartinis kandidatas sieks tapti Vilniaus meru.
„Jei žiūrėtumėte į šitą aštresnę diskusiją, kuri vyko pastarąjį pusmetį, tai matytumėte, kad laikiausi nuosekliai kolegų atžvilgiu, jų nekritikavau, priimdavau jų kritiką, ir stengdavausi nesakyti nė vieno blogo žodžio apie kolegas. Mano akimis, nereikia nei skandalų, nei konfliktų, reikia sutarimo ir sprendimų. Seimas priėmė kitokį sprendimą nei siūlė Vyriausybė ir po priimto sprendimo lygiai taip pat nuosekliai laikiausi, prašiau manęs neišmesti iš partijos, palikti komitete, bet mano buvę kolegos pasirinko kitą kelią. Aš esu nuosekliai įsitikinęs, kad konfliktų reikia mažiau, suprantu, kad jie pritraukia dėmesį, bet žmonės yra pavargę nuo konfliktų. Aš stengiuosi tiesiog dirbti savo darbą“, – tvirtino M. Majauskas.
Jis teigė, kad jo sprendimas kandidatuoti į Vilniaus mero postą tikrai nėra kerštas konservatoriams, taip siekiant sumenkinti jų kandidato galimybes.
„Iš mano pusės – jokio keršto. Tiesiog pasikeitė įstatymas, mero institucija visai kita, reikia nepartinio žmogaus, kuris gali tvarkytis. Matome pavyzdžius Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, kur bent jau į rinkimus dabartiniai merai ėjo kaip nepartiniai žmonės. Kodėl taip negali būti ir Vilniuje. Jau per biudžeto tvirtinimą jaučiau žmonių palaikymą ir jis formulavosi aplink tai, kad žmonės nori matyti politikus, gebančius priimti sprendimus savarankiškai.
Partiškumas, priklausymas partijai tave labai aiškiai įrėmina, bet tame yra ir vertės, nes žmogus yra silpnas, o bendruomenė yra svarbi. Kita vertus, manau, kad žmonės nori matyti žmogų, kuris geba moderuoti skirtingų bendruomenių, skirtingų partijų interesus. Dirbdamas komitete neturėjau daugumos visus dvejus metus, nepaisant to, absoliuti dauguma sprendimų buvo priimta bendru sutarimu, tai reikalavo pastangų dirbti su skirtingų frakcijų atstovais ir mes sugebėdavome susitarti. Mano supratimu, to susitarimo reikia ir Vilniuje tarp skirtingų bendruomenių, skirtingų frakcijų, skirtingų partijų. Ir būtent kai buvau išmestas iš partijos, supratau, kad vienintelis kelias dabar pateisinti žmonių lūkesčius, kurie nori savarankiško, nepriklauso žmogaus, gebančio savarankiškai priimti sprendimus, yra eiti į Vilniaus merus“, – tvirtino M. Majauskas.
Premjerei negailėjo pagyrų
Net ir daugeliui politologų iki šiol yra mįslė, kodėl partija nusprendė atsikratyti M. Majausku – pašalinti jį tiek iš savo gretų, tiek iš komiteto, kuriame jo darbą gerai vertino net opozicija.
Svarstoma, jog viena priežasčių galėjo būti ir santykiai su konservatorių partijos lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu, nes M. Majauskas pastaruosiuose partijos pirmininko rinkimuose metė jam iššūkį ir taip pat siekė vadovauti konservatoriams.
„Galiu atvirai pasakyti, kad su Gabrieliumi santykiai yra pakankamai šalti, dalykiški. Mes bendraujame tiek, kiek reikia darbui atlikti, tiek, kiek sprendimų priėmimui reikalingas pokalbis. Neslėpsiu, simpatijos didelės nėra. Kodėl? Sunku pasakyti. Aš pats asmeniškai neturiu jokių nuoskaudų Landsbergiui, jei jis jaučia kažkokį konfliktą, tai klausimas turėtų būti užduodamas jam, jis buvo partijos pirmininkas, bendruomenės, kuri yra man svarbi, ir, be jokios abejonės, derama pagarba partijos vadovui turėjo būti išlaikyta ir aš jos laikiausi“, – kalbėjo M. Majauskas.
Apie premjerę I. Šimonytę, kuri taip pat kritikavo M. Majauską, politikas atsiliepė itin pagarbiai. Jis teigė, kad premjerė puikiai atlieka savo pareigas, kad Lietuvai labai pasisekė su šia premjere.
„Su premjere Šimonyte santykiai tikrai yra dalykiški, mes pabendraujame dažniau, dar visai neseniai bendravome Seimo valgykloje, kalbėjomės apie futbolo reikalus, kad yra Vyriausybės išvada, kuri dar nepateikta dėl tiesioginio valdymo LFF. Pokalbiai ir santykiai išlieka dalykiški. Šitai Vyriausybei teko labai dideli išbandymai, viena krizė po kitos, ir premjerė puikiai tvarkosi, bet jai reikia uždenginėti visus ministrus. Ne paslaptis, kad keli ministrai vienoje ar kitoje situacijoje suklumpa, ir premjerei reikia juos užstoti. Visos tokios situacijos natūraliai vargina premjerę, Vyriausybę, ir kai išeinama į papildomus trikdžius, jų nebesinori, todėl išeina vienas ar kitas toks labiau į asmeniškumą orientuotas pasisakymas, bet to nesureikšminu“, – tikino M. Majauskas.
Tikslas – įveikti A. Zuoką
Nepaisant to, jog M. Majauskas teigė, jog su buvusiais bendražygiais stengiasi nesipykti, jis vis tiek užsitraukė jų nemalonę.
Konservatoriams užkliuvo tai, kad M. Majausko rinkimų kampanijai nemažai lėšų paaukojo su maitinimo verslu susiję asmenys. Dėl to kreiptąsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją, pasigirdo svarstymai, jog reikia kreiptis ir į Specialiųjų tyrimų tarnybą.
„Vyksta rinkiminė kampanija ir tikrai nepykstu ant buvusių bendražygių, kad jie bando visais įmanomais būdais laimėti rinkimus ir sumenkinti oponentus, šiuo atveju įtraukdami net specialiąsias tarnybas. Kolegų veiksmai atrodo kiek desperatiškai. Atkreipsiu dėmesį, kad aš kaip nepriklausomas kandidatas negaunu finansavimo iš biudžeto, todėl turiu susirinkti fizinių asmenų aukas. Maitinimo sektoriaus atstovų aukos sudaro apie trečdalį, kita dalis yra teisininkai, investuotojai, pensininkai, valstybės tarnautojai, visų sričių žmonės, kurie remia mano kampaniją. Turiu surinkęs apie 50 tūkst. eurų ir šią sumą tikiuosi dar ženkliai padidinti iki rinkimų. Kviečiau žmones remti, tą dariau viešai per socialinius tinklus, tik anonsavęs savo rinkimų kampaniją. Kviečiau visus norinčius prisidėti ir džiaugiuosi, kad žmonės prisideda“, – kalbėjo M. Majauskas.
Jis atmetė kalbas, jog maitinimo sektoriaus atstovų parama jam yra tarsi atsidėkojimas už tai, kad jis Seime palaikė PVM lengvatos šiam verslui pratęsimą.
„Žmonės, manau, parėmė mane, nes nori matyti nepriklausomą, gebantį savarankiškai priimti sprendimus žmogų. Mano laikysena dėl PVM lengvatos buvo pakankamai nuosekli, nes aš sakiau, kad nereikia didinti mokesčių. Jų didinimas tik mažina pajamų surinkimą. Stambius galima spausti, galima surinkti iš jų papildomai, bet smulkiam verslui ir ypač sunkmečiu reikia leisti gyvuoti ir stengtis netrukdyti. Mokesčių didinimas jiems būtų reiškęs, kad būtų prarastos darbo vietos, didelė dalis išeitų į šešėlį. Tai manau, kad tas sprendimas, kurį priėmė Seimas, jis išsaugojo darbo vietas, užtikrino, kad verslas dirbtų skaidriai. O kalbant apie kolegų kalbas, tai jie pakankamai kritiškai žiūrėjo į mano kandidatavimą. Iš pradžių sakė, kad, štai, jis neturi pinigų, tada – štai, jis neturi komandos, tada – jis neturi programos. Bet mes surinkome reikšmingą sumą pinigų, yra labai didelė savanorių komandą ir jau pristatinėjame programą vilniečiams. Tai pakankami nuosekliai dirbame ir, man atrodo, kad šita situacija tiesiog nervina buvusius mano kolegas, kurie imasi tam tikrų desperatiškų veiksmų“, – tikino M. Majauskas.
Akcentuodamas tai, kad jo kandidatavimas į Vilniaus mero postą tikrai nėra kerštas konservatoriams, jis pateikė skaičius, kad partijos surenkamų balsų tikrai nepakaktų laimėti rinkimus.
„Konservatoriai per savivaldos rinkimus Vilniuje surenka apie 20 tūkst. balsų, kas nėra daug. Panašu, kad norint išeiti į antrą turą reikia reikšmingai didesnio balsų skaičiaus, bent dvigubai. Rinkimų apklausos, kurias kelias esu užsakęs, rodo, kad esu antro turo kandidatas ir vienintelis, kuris gali laimėti prieš Artūrą Zuoką, kuris neabejotinai yra labai stiprus kandidatas. Mano matymas labai paprastas. Zuokas pagal visas apklausas yra labai labai stiprus konkurentas, kandidatas ir jį įveikti gali tik nepartinis žmogus, savarankiškas žmogus, gebantis pritraukti balsų iš visų kitų bendruomenių. Visos apklausos rodo, kad Benkunskas (konservatorių kandidatas į Vilniaus mero postą – Red.) aiškiai pralaimi prieš Zuoką, o aš turiu aiškias galimybes įveikti Zuoką. Tai man atrodo, kad nepartinis žmogus yra tai, kas gali būti prieš pastatyta Zuoko valdymui“, – savo tikslą aiškiai įvardijo M. Majauskas.
