Į laikino gyvenimo namus Valentinas pateko iš gamtos – vyras 23 metus gyveno maiše prie Neries. Kaip pats pasakoja – į maišą susikraudavo daiktų, kad būtų šilčiau, o jei lydavo – užsidengdavo plėvele.
Jis neturėjo nei dokumentų, nei gaudavo pensijos, kol jo nesurado socialiniai darbuotojai. Vyras, galima sakyti, net neegzistavo.
„Grįžau iš Prancūzijos ir neturėjau, kur gyventi. Nes išvažiuodamas pardaviau butą, viską. Ir kai buvo po 1990 metų visas... Nesugebėjau išlaikyti to dviejų kambarių buto. Tuo labiau, kad darbai ir viskas baigėsi“, – LNK pasakojo Valentinas Linauskas.
Vyras prieš atsidurdamas gatvėje dirbo elektriku.
„Čia jau grįžau ir nebuvo, kur dėtis. Ir nuo 1997 metų iki pernai metų, kol mane atvežė čia“, – sakė jis.
Valentinas sakė jau buvęs apsipratęs su gyvenimu lauke ir net nesusimąstė, kad galėtų būti kitaip. Tačiau dabar gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis.
Pramogų benamiams ar priklausomybių turintiems asmenims netruks, nes Kaune už beveik 1,5 milijono eurų atnaujinti laikino gyvenimo namai.
Jų direktorė sako, kad tai analogų neturintys, skandinavišku principu veikiantys namai.
„Drįsčiau sakyti, kad tai gražiausi namai, benamystę paritantiems asmenims. Kuomet man kaip vadovui nebus nejauku atverti benamiui duris“, – LNK sakė Socialinių paslaugų centro direktorė Roberta Motiečienė.
Anksčiau į šią vietą buvo baisu net kovą įkelti, praneša LNK žinios, net nekalbant apie kokį nors ilgesnį pasibuvimą.
„Visur praktiškai buvo pelėsis kambariuose, higienos patalpos taip pat buvo labai prastos būklės, kambariai neatitiko normų“, – kalbėjo R. Motiečienė.
Dabar atsirado atskiros virtuvės, dušai, poilsio ir pramogų zonos. Čia bus perkelta daugiau nei pusšimtis vyrų. Visos vietos – jau užimtos.
Visgi, ką daryti, kad tvarkingos patalpos būtų tokios ir nevirstų landyne, dar didelis klausimas.
„Ir bus didžiausias iššūkis išsaugoti tą gražią aplinką, teritoriją. Nes tikrai ta graži aplinka ir teritorija net ir patį žmogų keičia. Tai aš labai viliuosi ir tikiuosi, kad pamatę tokią gražią aplinką jie ir patys norės ją išsaugoti. Turėsime daug kalbėtis, dirbti“, – LNK sakė laikino apgyvendinimo skyriaus vedėja Neringa Gudėnaitė.
„Atvykę pas mus jie nebesijaučia žmonėmis. Ir svarbu įsijausti į tą bendruomenės veiklą, grupinius užsiėmimus“, – kalbėjo psichologė Jovita Kniežaitė.
Seniūnė sako, kad tokių vietų poreikis – didžiulis.
„Manyčiau, kad šalia stovintis pastatas, jei ir būtų suremontuotas, turbūt ir jis būtų pilnai užpildytas. Todėl, kad tokių žmonių daugėja, kurie nelabai susigaudo, kaip elgtis su jų turimu turtu, jį praranda. Paskui neturi, kur gyventi patys“, – LNK sakė seniūnė Asta Chanko.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pernai Lietuvoje laikinai apgyvendinta buvo beveik 12 tūkstančių žmonių 37 savivaldybėse.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
