„Prezidentas pritaria Lietuvos savivaldybių asociacijos pozicijai ir manytų, kad toks sprendimas ir toks Konstitucijos keitimas būtų teisingiausias ir labiausiai atitiktų visuomenės lūkesčius“, – penktadienį žurnalistams po susitikimo su LSA vadovybe sakė Povilas Mačiulis.
Kita vertus, jis teigė, kad G. Nausėda supranta politines realijas, jog Seime nėra sutarimo dėl tiesiogiai renkamo mero statuso, todėl parems ir kompromisinį variantą, kuris bus rastas.
„Prezidentas remia kompromisą, kuris iš jų bus kompromisinis dar nėra visiškai aišku, tai parodys ir balsavimas kitą savaitę Seime“, – teigė patarėjas.
Seime parengtos ir registruotos dvi alternatyvios Konstitucijos pataisos dėl tiesioginių merų rinkimų.
Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen siūloma pataisa į Konstituciją būtų įrašyta, kad savivaldybių merais Lietuvos piliečius pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos piliečiai ir ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai.
Opozicinių socialdemokratų projektu į Konstituciją būtų ne tik įrašoma, kad merai renkami tiesiogiai, bet ir apibrėžiamas jo kaip tarybos vadovo statusas. Siūloma Konstitucijoje nurodyti, jog „savivaldybės meras yra savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas“.
„Jeigu bus einama Seimo pirmininkės pasiūlytu keliu, vadinasi, visos diskusijos, visi svarbiausi sprendimai bus nebe Konstitucijos, o įstatymo lygmenyje“, – sakė P. Mačiulis.
„Prezidento nuomone, nuo 2015 metų galiojusi tvarka ir kaip buvo renkami merai, atitinka visuomenės lūkesčius, yra teisingas ir galėtų vykti toliau, tačiau politinė realija yra tokia, kad Seime yra įvairių nuomonių ir prezidentas, tiek kalbėdamas šiandien su merais, tiek šią savaitę kalbėdamas su Seimo pirmininke ar opozicinių frakcijų nariais, išreiškė nuogąstavimą ir siūlymą pateikė, kad reikia, kaip galima greičiau ieškoti sprendimo dėl kompromisinio varianto, kuris galėtų susilaukti 94 Seimo narių palaikymo“, – pridūrė jis.
LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius pakartojo, kad dabartinis savivaldos modelis „puikiai veikia, jis yra pasiteisinęs, yra išbandytas, veikia šešerius metus ir jis turėtų išlikti“.
„Toks, koks meras yra dabar – meras – tarybos narys, tarybos pirmininkas ir savivaldybės vadovas, tas modelis turėtų išlikti“, – sakė jis.
Anot jo, Konstitucijoje nenumačius tiesiogiai renkamo mero statuto kiltų grėsmė, kad nauja politinė dauguma Seime norėtų jį pakeisti.
„ (...) jeigu Konstitucijoje bus įrašytas tik žodis „meras“ ir pasakoma, kad jis renkamas visuotiniu slaptu balsavimu, bet nepasakoma, kas tai per politikas, neužsimenama, kokios tokio pareigūno kompetencijos, yra labai reali grėsmė, kad kiekviena politinė dauguma modifikuos merą, lipdys kaip molio Motiejų, kažkas kažką pridės, kažkas kažką atims, ir meras bus nuolatinės kaitos politinės gyvybės forma“, – sakė M. Sinkevičius.
Konstitucinis Teismas balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Jis taip pat pažymėjo, jog dalis tarybos narių negali turėti išskirtinių teisių, visų jų teisės – lygios. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen ėmėsi iniciatyvos su parlamentinių frakcijų seniūnais parengti Konstitucijos pataisos projektą dėl tiesioginių merų rinkimų, tačiau pradėjus darbą paaiškėjo, kad politikų pozicijos dėl tiesiogiai renkamo mero statuso išsiskyrė.
Valdantieji konservatoriai ir liberalai norėtų, kad tiesiogiai renkami merai būtų vykdomosios valdžios institucija, o tarybai pirmininkautų kitas politikas. Tuo metu didžioji dalis opozicijos ir Laisvės partija nori išsaugoti dabartinį savivaldos modelį – kad meras yra ir savivaldybės tarybos pirmininkas.
Seimo pirmininkės iniciatyva tuomet parengtas trečiasis kompromisinis Konstitucijos pataisos variantas, kuriame nebūtų numatytas mero statusas, paliekant jį nustatyti įstatymuose.
Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.