„Manyčiau, kad tokios priemonės kaip 4 straipsnio aktyvavimo būtų savalaikė priemonė. Manau, kad Lietuvai reikėjo padaryti jau anksčiau“, – „Žinių radijo“ laidai „Atviras pokalbis“ trečiadienį sakė V. Malinionis.

Pasak jo, tai padaryti geriau šiek tiek per anksti, nei per vėlai.

„Tai nėra straipsnis, kuris būtinai veda į 5 straipsnį, kuomet jau prasideda ginkluoti veiksmai, bet tai yra konsultacijos. Mes visi žinome, kad Rusija su Lukašenka turi labai didelį pranašumą prieš Vakarus, tai yra greitas sprendimų priėmimas. NATO 4 straipsnio savalaikis paskelbimas jau mobilizuoja ir pagreitina sprendimų priėmimą. Dar rugpjūtį sakiau (…), kad geriau tą straipsnį panaudoti šiek tiek per anksti nei per vėlai. Tas straipsnis mums pagerintų savalaikį sprendimų priėmimą. Mes tą pranašumo deficitą lyginant su Rusija kompensuotume“, – aiškino V. Malinionis.

Krizės sprendimo raktas – Maskvos rankose

Apskritai eksperto vertinimu, šios krizės sprendimo raktas yra Maskvos rankose.

„Be abejo, kad A. Lukašenka yra dabar žaistas V. Putino rankose. Jis kitos išeities neturi, jis daro tai, ko reikia V. Putinui“, – sakė V. Malinionis.

Jo nuomone, gerai, kad Lietuvoje buvo priimtas sprendimas įvesti nepaprastąją padėtį.

„Galėjo galbūt ir anksčiau tą padaryti, nes dabar tarnybos ir kariuomenė gali padėti, ir galbūt Šaulių sąjunga prisidės. Atsiranda operacinė erdvė, kur gali geriau veikti, mažiau trikdžių, ir kur gali geriau susikoncentruoti į užduotis“, – sakė V. Malinionis.

Tikėtis reikia visko

Atsargos pulkininkas sako, kad šioje situacijoje reikia tikėtis visko.

„Reikia tikėtis, kad gali būti masiniai bandymai taip, kaip Lenkijoje vyksta. Mes matome iš viešųjų kanalų per feisbuką keliauja įrašai, kur iš Damasko oro uosto vyksta eilės migrantų, sėda į Baltarusijos vėliavomis pažymėtus lėktuvus, ir išskrenda. Be abejo, kad jie skrenda kažkur mūsų link. Mes nežinome, kokio dydžio ir gylio tą ešalonuotą ataką migrantais A. Lukašenka organizuoja. Bet faktas, kad tai bus tūkstančiai žmonių. Kiek tūkstančių sunku pasakyti“, – sakė V. Malinionis.

Jo nuomone, labai pavojingos vietos yra ten, kur susikerta trijų valstybių sienos.

„Matau labai pavojingą vietą mūsų pasienyje, kur susieina trijų valstybių (Baltarusijos, Lietuvos ir Lenkijos) siena, tas taškas. Aš tikiu, kad mūsų pasieniečiai su Lenkijos pasieniečiais gerai koordinuoja, bet tie tarpai tarp valstybių visur yra pavojingos vietos. Nes įstūmus tam tikrą kiekį migrantų pro ten (…), mes pradėtume juos stumdytis su lenkais“, – sakė V. Malinionis.

Padaugėjo įvairių tarnybų atstovų

Pasienyje dirbantis 15min.lt portalo žurnalistas Vidmantas Balkūnas pasakojo, kad įvedus nepaprastąją padėtį labai padaugėjo įvairių tarnybų automobilių: policijos mikroautobusai, lengvieji automobiliai, sunkvežimiai su kariais, kitos tarnybos važinėja.

„Tai yra nuolatinis judesys, ir tas yra labai matoma. Atsirado policijos postai tokiose vietose, kur seniau nebūdavo. (…) Visai neseniai nuvažiavus pasienio ruože kelių kilometrų atkarpoje buvo bent trys kariškių patikros punktai“, – trečiadienį pasakojo V. Balkūnas.

Jis spėja, kad didžiausios pajėgos sutelktos pietiniame regione, kur aktyviausiai migrantai bando veržtis į Lietuvą. Tai yra Varėnos, Lazdijų rajonai ir Druskininkų savivaldybėse.

Žurnalistas nespėliojo, kas vyksta Baltarusijos pusėje.

„Sunku pasakyti tiksliai, kas vyksta anoje pusėje, tačiau, kaip taisyklė, labai dažnai pasiteisina viešųjų erdvių stebėjimas. Šiuo atveju – socialinių tinklų, kur renkasi patys migrantai. jie turi pomėgį arba rašyti, arba transliuoti gyvai, pasakoti, sekant migrantų grupes, galima susidaryti neblogą įspūdį.

Šalia Lietuvos sienos kol kas nematome vaizdo įrašų, nuotraukų arba kalbų, kad būtų didelis susibūrimas. Didelis tai yra šimtas, du šimtai, penki šimtai žmonių vienoje vietoje. Yra pavienės grupelės, kurios deda įrašus, tačiau kažkokio masinio susibūrimo arba kvietimo vykti šiuo metu nepastebime“, – sakė V. Balkūnas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (754)