Pagal ankstesnį reglamentavimą, pakartotinis pilietybės atkūrimo svarstymas buvo rengiamas ne anksčiau nei po metų.
Pasak vidaus reikalų ministro Tomo Žilinsko, šios pataisos aktualiausios Lietuvoje gyvenusiems žydams ir jų palikuonims, kuriems iki šiol, norint atkurti Lietuvos pilietybę, tekdavo pateikti įrodymus, kad jie iš Lietuvos pasitraukė dėl politinio, religinio ar tautinio persekiojimo, teigiama Vidaus reikalų ministerijos pranešime.
Migracijos departamento duomenimis, 2014 metais Lietuvos pilietybę atkurti atsisakyta dešimčiai litvakų, 2015 metais – 76, šių metų pirmąjį ketvirtį – 97.
Iš Lietuvos emigravę žydai dažniausiai vyko į Pietų Afrikos Respubliką (PAR). Anot ministerijos, Pietų Afrikos žydų bendruomenės ir Pietų Afrikos žydų atstovų valdybos padėkoje už Pilietybės įstatymo pataisas pažymima, kad PAR gyvenančią žydų bendruomenę sudaro net 90 proc. žydų, kurių šaknys – Lietuvoje, o tai yra apie 70 tūkstančių žydų. Dauguma iš jų atitinka pilietybės grąžinimo nuostatas.
Nemažai žydų tautybės buvusių Lietuvos piliečių ar jų palikuonių gyvena ir Izraelyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje.
Ministerijos pranešime pažymima, kad pataisos taip pat aktualios vadinamiesiems ekonominiams migrantams, kurie iš Lietuvos išvyko iki 1990 m. kovo 11 dienos, ir jų palikuonims.
Pagal birželį Seimo priimtas pataisas, pilietybė atkuriama asmeniui, kuris iš Lietuvos pasitraukė ar išvyko iki 1990 metų kovo 11 dienos, išskyrus keitusius gyvenamąją vietą po 1940 metų birželio 15 dienos buvusios Sovietų sąjungos teritorijoje. Asmenys, atitinkantys įstatymo nuostatas, Lietuvos pilietybę gali susigrąžinti neprarasdami dabar turimos kitos valstybės pilietybės.
Iki tol galiojęs Pilietybės įstatymas numatė, kad dvigubą pilietybę gali turėti iki 1990 metų kovo 11-osios iš Lietuvos pasitraukę asmenys.