Renavo dvaro (Mažeikių r.) dvariškiams ši liga irgi buvo pažįstama. Senųjų dvaro bibliotekos lankytojų dėmesys liaudiškiems gydymo metodams įkvėpė studentą sukurti hemorojų gydantį akmenį. Ilgametę šios ligos praktiką turinčiam gydytojui, medicinos daktarui Gintautui Radžiūnui tokie gydymo metodai nežinomi.
Ligą išdavė dvaro biblioteka
Paskutinėmis vasaros dienomis Renavo dvaro sodyba praturtėjo mįslingomis granito skulptūromis. Simpoziumo metu granito skulptūras kūrė Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto dėstytojai ir studentai. 25 metų studentas Valdas Rubežius sukūrė skulptūrą hemorojui gydyti. Ši tarsi prisėsti kviečianti skulptūra – užuomina į slaptą dvariškių ligą.
Įvairaus amžiaus ir patirties menininkams impulsą kurti suteikė istoriko Povilo Šverebo papasakotos legendos, susijusios su Renavo dvaru. Dvaro bibliotekoje istorikai aptiko liaudies medicinos knygų, kuriose daugiausiai skaityti buvo puslapiai apie hemorojų.
Idėja interpretuoti akmenyje dvariškių domėjimąsi hemorojaus gydymo būdais, anot taikomosios skulptūros kurso studento V. Rubežiaus, kilo fakulteto profesoriui skulptoriui Osvaldui Neniškiui. Studentas tokią interpretaciją pasirinko suvokdamas, kad tai neužims daug laiko. Profesionalas O. Neniškis jam padėjo pasirinkti darbą, kurį galima atlikti greitai.
Idėją pasiūlė profesorius
Kita vertus, skulptūra studentui atrodo įdomi ir kaip patogus, praktiškas, įdomus daiktas. Ant tokio akmens būtų tiesiog patogu prisėsti. „Kilo mintis sodyboje tokių padaryti ne vieną ir ne du. Kiekvienas žmogus atras jam tinkamiausią daikto funkciją. Jis gali būti ir kaip gydomasis, ir šiaip geras pailsėti ar dar kam nors kitam“, - kalbėjo V. Rubežius.
Dėl to ar akmuo, ar granitas turi gydomųjų galių, studentas nėra visiškai tikras – labai tais dalykais nesidomėjo.
Sėdėdavo ant akmeninių suolų
Skulptorius prof. Osvaldas Neniškis sakė, kad senose knygose yra aprašytos rekomendacijos, kaip hemorojų gydyti natūraliomis priemonėmis. Renavo parke dvaro laikais, matyt, neatsitiktinai buvo pristatyta akmeninių suoliukų.
O. Neniškio tvirtinimu, granitiniai akmenys, kaip ir kiti, yra gydomieji. Granitas skleidžia tam tikrą energiją, spinduliuotę. Renavo dvaro bibliotekoje buvo ir liaudies medicinos knygų, kuriose teigiama, kad hemorojų galima gydyti šaltu akmeniu. Šių problemų turintys dvariškiai eidavo į parką, kuriame buvo akmeninių suoliukų. Parko alėjoje pastatytą naują granito skulptūrą galima būtų ne tik apžiūrėti, bet ir išbandyti.
Šaldydavo skystu azotu
Anot ilgametę hemorojaus gydymo praktiką turinčio medicinos daktaro Gintauto Radžiūno, į daugelį klausimų, susijusių su hemorojumi, vienareikšmio atsakymo nėra.
Ar šį susirgimą galima gydyti granitiniu akmeniu? Šaltis esą apskritai slopina uždegimą ir dėl to gali sumažinti skausmą, patinimą. Esant sumušimams, nudegimams, pirmoji pagalba yra šaltis. „Galima tikėti, kad jeigu žmogui skaudėjo ir jis atsisėdo ant akmens, jam laikinai palengvėjo. Tačiau šiais laikais hemorojus šalčiu negydomas. Nenaudojami nei šalti prievilgai, nei šalti kompresai“, – sakė gydytojas.
Tiesa, prieš dvidešimt ar trisdešimt metų kitokio pobūdžio šaltis – krioterapija – buvo naudojamas kaip mažai invazinis hemorojaus gydymas. Hemoroidiniai mazgai tiesiog būdavo sušaldomi skystu azotu ar kitokia žemos temperatūros medžiaga, jie apmirdavo, dėl to ligoniui palengvėdavo. Tačiau toks gydymo būdas dažnai neapsieidavo be komplikacijų. Dabar šis gydymo būdas nebėra dažnas. Juolab šiais laikais abejotinas hemorojaus gydymas šaltu akmeniu.
Istorija – neiškalbinga
Apie tai, kas anksčiau dažniau sirgdavo hemorojumi – dvariškiai ar valstiečiai – irgi būtų sunku atsakyti, nes nėra lyginamųjų tyrimų duomenų. Toks tyrimas būtų toks: išsamiai apklausiami šimtas dvariškių, šimtas amatininkų ir šimtas valstiečių, be to, juos dar turėtų apžiūrėti gydytojas.
Populiarus pasakojimas iš praeities, kuriame minimas hemorojus, yra aiškinimas apie tai, kodėl Napoleonas 1815 metais pralaimėjo Vaterlo mūšį. „Yra tokia nuomonė – nežinau, kiek ji pagrįsta, kad viena iš pralaimėjimo priežasčių yra tai, kad Napoleonui dėl hemorojaus paūmėjimo buvo sunku sėdėti ant žirgo. Tačiau pasakyti, kad vienoks ar kitoks gyvenimo būdas turi kokios nors didelės įtakos šiam susirgimui, negalėtume. Tokių išvadų nėra padaryta“, – sakė G. Radžiūnas.
Hemorojus – ne auglys
Anot gydytojo, hemorojus nėra toks daiktas, kuris atsiranda ar užauga, nors jo neturi būti. Hemoroidalinis rezginys, panašus į veninį tinklą aplink išeinamąją angą, yra normali anatominė struktūra. Problemų sukelia padidėjusi struktūra ar nuo struktūros atsikabinęs ir pradėjęs smukti į išorę veninis tinklas. Tai ir vadinama liga, hemorojumi.
Priežastys, kodėl taip nutinka, nėra žinomos. Manoma, kad įtakos turi žmogaus būklės, dėl kurių sunkiau nuteka kraujas iš mažojo dubens. Nėra nustatyta, kad hemorojumi dažniau serga sėdimą darbą dirbantys asmenys.
Manoma, kad lemiamos įtakos turi paveldimi žmogaus ypatumai. Esą kas trečias pacientas pasisako dirbantis sėdimą darbą, tačiau gydytojas G. Radžiūnas samprotauja: šiais laikais nelabai kitokių darbų ir yra – sėdi kasininkės, sėdi vairuotojai, sėdi direktoriai. Sunkus fizinis darbas arba nėštumas, gimdymas neabejotinai yra rizikos veiksnys žmonėms, kurie turi paveldėtą palinkimą sirgti šia liga.
Į kapus nevaro
Civilizacijos liga hemorojų pavadinti irgi nebūtų tikslu. Pirmą kartą hemorojus aprašytas Senovės Egipte daugiau kaip tūkstantį metų prieš Kristų. Hipokrato laikais ši problema irgi buvo žinoma. „Tai tokia liga, nuo kurios žmonės nemiršta. Tai yra problema, kuri pablogina žmogaus gyvenimo kokybę, tačiau tai žmogaus gyvenimo nesutrumpina“,- sakė gydytojas.
Šiais laikais hemorojus yra labai paplitusi liga. Kai kurių autorių duomenimis, ja serga pusė penkiasdešimties metų sulaukusių žmonių. Gydyti ar negydyti šią ligą nusprendžia gydytojas arba pats pacientas: jei labai netrukdo gyventi, galima gydyti, galima ir negydyti. Vis dėlto panašius simptomus kaip ir hemorojaus, gali turėti ir kiti susirgimai: įplyšos, cistulės, žarnyno polipai ar navikai.
Labiausiai klaidinantis simptomas yra kraujavimas. Tokiu atveju reikėtų ištirti, ar žmogus neserga rimtesne liga nei hemorojus. Šiuo metu Lietuvoje sudarytos geros sąlygos. Visoje šalyje veikia storosios žarnos vėžio nustatymo programa, pagal kurią šeimos gydytojas gali nukreipti išsitirti visus vyresnius nei 50 metų pacientus. Tuo tikslu skiriamas slapto kraujo išmatose testas. Esant teigiamam rezultatui, nemokamai ištiriamas visas žarnynas.
Padeda sėlenos
Šiais laikais hemorojus gali būti gydomas dieta ir vaistais. Trečdaliui ar netgi iki pusės pacientų padeda, kai imama vartoti maistą su daugiau skaidulinių medžiagų – padeda ir trys šaukštai sėlenų per dieną. Taip pat gali būti taikomas operacinis gydymas arba mažos invazijos gydymo metodai. Populiariausias iš pastarųjų – kai hemoroidalinis audinys porcijomis perrišamas guminiais žiedais. Tai neskausminga arba beveik neskausminga ambulatorinė procedūra, nesutrikdanti žmogaus darbingumo.
Panašiai efektyvūs gydymo būdai yra infraraudonoji koaguliacija, radijo dažnio bangų koaguliacija, elektrokoaguliacija, jau minėta krioterapija.
Apie akmenų terapiją, gydant hemorojų, G. Radžiūnas sakė nei skaitęs, nei girdėjęs. Vienintelis jam žinomas atvejis – kad 600 metais po Kristaus akmuo padėjęs šventajam Fiakrui. Mokslinėje literatūroje šis atvejis, tiesa, neminimas, o populiariąja literatūra nelabai šiais klausimais galima pasikliauti. „Nesu aptikęs nei mokslinėje, nei kokioje nors populiarioje spaudoje kvietimo atvykti į hemorojinių akmenų sodą“, – sakė gydytojas.