Nuosekliai siekusi, kad ši atminimo lenta būtų pašalinta, bendruomenė pirmadienį išplatino poziciją, jog nepateisina tokio „savavališko ir galimai nusikalstamo veiksmo“.
Lentą ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sunaikinęs pirmadienį pranešė Stanislovas Tomas, siekiantis kandidatuoti į Europos Parlamentą.
„Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (LŽB) vadovaudamasi principu, kad iš neteisės negimsta teisė, pasisako už probleminių klausimų sprendimą konstruktyviais metodais, nepritaria ir nepateisina savavališko ir galimai nusikalstamo veiksmo – J. Noreikos lentos sunaikinimo“, – teigiama bendruomenės paskelbtame pranešime.
Pasak jo, „šis nusikalstamos veikos bruožų turintis aktas nesprendžia problemos ištakų, susijusių su istorinės tiesos pripažinimu ir deramos pagarbos Holokausto aukoms užtikrinimu“.
„LŽB vienareikšmiškai atsiriboja nuo minėto įvykio bei susilaiko nuo tolesnių komentarų“, – nurodo bendruomenė.
Atminimo lentos kritikai teigia, jog šio garbingo ženklo neturi likti įvertinus tai, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.
Gynėjai pabrėžia J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.
J. Noreika buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas.