Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, pernai Lietuvos sieną kirto daugiau kaip 0,5 mln. Rusijos ir beveik 1 mln. Baltarusijos piliečių.
Kadangi šie duomenys rodo tik sienos kirtimo skaičių, tai reiškia, kad vienas žmogus galėjo atvykti kelis kartus.
„Gali būti ir tie patys asmenys, tas pats asmuo gali ir dešimt kartų kirsti ir vienuolika“, – LNK Žinioms sakė VSAT atstovas Audrius Pauliukevičius.
Skaičiai rodo, kad pernai iš Lietuvos neišvyko 46 764 čia atvykę Rusijos piliečiai. Per tą patį laiką iš Lietuvos neišvyko 104 284 Baltarusijos piliečiai.
Ar jie liko Lietuvoje, ar iškeliavo į kitas šalis, neaišku.
Anot politikų, skaičiai būtų mažesni, jei rusų atvykimą ribotų ir Vakarų Europa.
„Norėtųsi, kad europiniu mastu būtų, efektas dar didesnis būtų. Bet aš manau, mes parodėm tikrai gerą pavyzdį“, – LNK Žinioms sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Rekordinis skaičius
Nuo praėjusiųjų metų pradžios visus metus atvykstančių rusų srautas vis augo. Rugpjūtį prieš V. Putinui skelbiant mobilizaciją į Lietuvą atvyko rekordinis skaičius – 83 tūkst. asmenų.
Rugsėjį Baltijos šalys ir Lenkija įvedė ribojimus ir nebeišdavė rusams turistinių vizų. Nuo tada per mėnesį į Lietuvą įleidžiama po 30 tūkst. rusų.
Panašu, kad rusų turistai patys susiprato ir per Lietuvą į Europą nebevažiuoja.
Per beveik pusę metų pasienyje apsukti teko mažiau nei 1 tūkst. asmenų.
„Tų, kurie neatitiko Vyriausybės nustatytų kriterijų, yra beveik 900“, – pasakojo VSAT atstovas.
Tai – nedaug, palyginti su buvusiais rusų turistų skaičiais.
„Mums reikia lyginti, kas buvo iki mūsų priimtų sprendimų ir kas buvo po jų. Srautai sumažėjo du kartus, kalbant apie Rusijos federacijos piliečius“, – teigė L. Kasčiūnas.
Per mėnesį dabar įvažiuoja po 30 tūkst. rusų, dauguma per Lietuvą tik pervažiuoja.
„Kaliningrado tranzitas sudaro apie 56 proc. nuo visų vykstančių keleivių“, – teigia A. Pauliukevičius.
Dar apie 30 proc. įvažiuojančių rusų – vilkikų vairuotojai.
„Vežėjai, kurie veža dar nesankcionuotas prekes. Tai jeigu sankcijos plėsis, tokių vežėjų irgi mažės“, – aiškino L. Kasčiūnas.
Apie 10 proc. rusų įleidžiami dėl išimčių.
„Išimtys – artimi giminaičiai Lietuvos piliečiai, artimi giminaičiai Europos sąjungos piliečiai, taip pat diplomatinio korpuso darbuotojai“, – kam taikomos išimtys, vardijo VSAT atstovas.
Kas bus kovą?
LNK Žinios atkreipia dėmesį, kad jau galvojama kas bus kovą, kai baigs galioti nepaprastoji padėtis. Dabar rusų turistai neįleidžiami būtent dėl jos. Svarstoma nepaprastosios padėties nebetęsti, pavyzdžiui, įteisinti neteisėtų migrantų apgręžimą ir be nepaprastosios padėties.
Kas būtų su rusų turistų neįsileidimu be nepaprastosios padėties, neaišku.
Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas LNK Žinioms sakė, kad vienas iš variantų – ją pratęsti, arba visa tai, parlamentaro žodžiais, įkomponuoti į įstatymą dėl ekstremaliosios padėties.
Vienas iš draudimo atvykti rusams iniciatorių pernai buvo užsienio reikalų ministras. Jis dabar sako nebenorintis komentuoti, nes tai vidaus reikalų ministrų klausimas. Tik sako – dabartinius srautus vargu ar galima dar sumažinti.
„Reikšmingai pakeisti tą situaciją, kuri dabar yra, aš abejoju, ar dabar gali greitai pavykti. Nes didžioji dalis skaičių – Kaliningradas, kas yra... Mes dabar temos tos neliečiame. Ir yra sunkvežimiai“, – kalbėjo ministras Gabrielius Landsbergis.
Vidaus reikalų ministerija LNK Žinioms atsisakė pakomentuoti, kaip vertina dabartinius atvykstančių rusų ir baltarusių srautus, kas dėl ribojimų planuojama ateityje.
„Reikia naudoti, nes tai ne tik V. Putino, bet ir visos Rusijos karas, atsakinga yra visa Rusijos visuomenė“, – teigė L. Kasčiūnas.
Į Estiją rusų atvyksta panašiai kaip ir į Lietuvą, į Latviją – gerokai mažiau, Lenkai nelinkę viešinti duomenų.
Baltarusių atvykimas neribojamas, šios šalies piliečiai per mėnesį sieną kerta po 100 tūkst. kartų.
„Pagrindinį srautą sudaro turistai, ekonominiai turistai, kurie į Lietuvą atvažiuoja apsipirkti. Kita dalis – darbuotojai“, – LNK Žinioms pasakojo VSAT atstovas.
