Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį toliau nagrinėjo Malgožatos Runevič-Vardyn (Malgorzata Runiewicz-Wardyn) bei Lenkijoje gimusio jos sutuoktinio Lukaszo Pawelo Wardyno (Lukašo Pavelo Vardyno) valstybei iškeltą bylą – apeliaciniu skundu ieškovai siekia, kad būtų panaikintas jiems nepalankus apylinkės teismo sprendimas.
Beveik prieš dvejus metus ieškinį kaip nepagrįstą atmetęs teismas konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė turi būti rašoma tik lietuvių kalba.
„Nacionalinę teisę reglamentuojantys teisės aktai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės reglamentavimo sričiai“, – tada pažymėjo teismas.
Tačiau M. Runevič-Vardyn ir jos sutuoktinis su tokia pozicija nesutinka ir toliau aktyviai siekia, kad Lietuvoje jos vardas ir pavardė būtų rašomi ne lietuviškai, o lenkiškai.
Ieškovams atstovaujantis advokatas Justas Sankaitis mano, kad nors jau kartą Konstitucinis Teismas (KT) ir išaiškino, jog Lietuvos piliečių vardai ir pavardės turi būti rašomi tik lietuviškais raštmenimis, tačiau esą reikėtų dar kartą prašyti konstitucinės teisės žinovų paaiškinti, ar dar 1991 m. sausio 31 d. priimtu Aukščiausiosios Tarybos (AT) nutarimu galima reguliuoti asmens teises į vardą ir pavardę.
Advokatas teismui pateikė DELFI publikuotą buvusio KT pirmininko Egidijaus Kūrio straipsnį „Abėcėlės nelaisvėje“, kuriame jis suabejojo, ar AT nutarimas šiandien nebūtų pripažintas atitinkančiu Konstituciją.
„Teisė į vardą ir pavardę, be abejo, yra žmogaus teisė. O ją vis dar reglamentuoja poįstatyminis aktas, beje, negrindžiamas jokiu įstatymu. Jau daug metų Teismas nuosekliai laikosi nuostatos, kad laikas, per kurį iki Konstitucijos įsigaliojimo išleisti aktai turėjo būti suderinti su Konstitucija, seniai pasibaigė“, – savo publikacijoje E. Kūris siūlė inicijuoti kreipimąsi į KT ir dar kartą užginčyti AT nutarimo atitiktį Konstitucijai.
„Jeigu KT išaiškintų, kad šis teisės aktas netaikytinas, tai turėtų didelę įtaką sprendimui šioje byloje“, – mano E. Kūrio pasiūlymu pasinaudojęs J. Sankaitis.
Be to, ieškovų advokatas mano, kad teismas neturėtų skubėti paskelbti sprendimo ir turi kreiptis į Europos teisingumo teismą (ETT).
Advokatas teisme pabrėžė, kad ieškovė nori turėti savo protėvių ir vyro pavardę: „Sulietuvinta pavardė žeidžia jos orumą“.
Teisininkas taip pat pateikė duomenis, kad Lietuvoje jau yra užregistruotos dvi Malgorzatos ir viena Katarzyna. „Dar vienos Malgorzatos atsiradimas nieko nepakeistų“, – pažymėjo jis.
Tuo metu Teisingumo ministerijos atstovas Ramūnas Valatka stebisi Lietuvos lenkės atkaklumu. „Pagal tokią logiką visos pavardės Lietuvoje turėtų būti vyriškos, todėl nereikėtų nustebti, kad atsiras reikalavimų žmonos pavardę pakeisti į vyro“, – jis pažymėjo, kad į visus vardų ir pavardžių rašymo klausimus jau yra atsakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).
Procesinį sprendimą šioje byloje teismas žada paskelbti spalio 9-ąją – tuomet taip pat paaiškės, ar bus kreipiamasi į KT.
Nori būti Malgorzata Runiewicz-Wardyn
Lietuvos lenkė siekia, jog jos dokumentuose būtų nurodyta ne „Malgožata Runevič“, o „Malgorzata Runiewicz“, kaip būtų rašoma lenkiškai. Kai moteris paprašė į dokumentą įrašyti jos vyro pavardę „Wardyn“, Lietuvoje buvo įrašyta „Vardyn“.
Lietuvos teisės aktuose numatytas reguliavimas, kai Lietuvos piliečio vardas ir pavardė dokumentuose rašomi tik nacionaliniais rašmenimis, o užsienio piliečio, sudariusio santuoką su lietuviu – be diakritinių ženklų.
Teisingumo ministerija nesutinka su tokia pozicija – valstybėje kalbos interesas yra aukščiau už asmens, todėl prašymas pakeisti asmenvardžius yra nepagrįstas.
Dar 2011 m. gegužę ETT nenustatė tiesioginio pažeidimo dėl Lietuvoje galiojančios tvarkos, kuri reikalauja vardus ir pavardes dokumentuose rašyti tik lietuviškais rašmenimis, tačiau užsiminė, kad nacionaliniam teismui užfiksavus „rimtus nepatogumus“ draudimas po santuokos įrašyti originalią nelietuvišką pavardę gali būti įvertintas ES pripažintų laisvių ribojimu.
Liuksemburge įsikūręs teismas pažymėjo, kad tvarka, jog piliečio vardas ir iki santuokos turėta pavardė nėra keičiama jir lieka užrašomi tik valstybine kalba, neriboja laisvo asmenų judėjimo.
„Tokios teisės nebuvimas negali atgrasinti Sąjungos piliečio nuo noro pasinaudoti Sutartimi pripažįstamomis judėjimo teisėmis ir tai šiuo atžvilgiu nelaikytina ribojimu“, - pabrėžė teismas.
Tačiau nagrinėdamas prašymą pakeisti moters pavardę santuokos liudijime, ir įrašyti formą su raide w – „Wardyn“ vietoje „Vardyn“, teismas paskelbė, kad ES pripažįstamos laisvės gali būti netinkamai apribotos, jei atsisakymas pakeisti pavardę gali sukelti „rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų“. Anot ES teismo, tai turi nustatyti nacionalinis teismas.
„Nacionalinis teismas turi nustatyti, ar atsisakymas pakeisti bendrą sutuoktinių pavardę suinteresuotiems asmenims gali sukelti tokių nepatogumų. Jei taip, tai yra Sutartyje kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių ribojimas“, – nurodė teismas.
Nepalankus sprendimas ir kitai lietuvei: Austrijoje raidė „V“ neegzistuoja
Liepą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) taip pat išnagrinėjo panašią bylą ir atmetė Austrijoje gyvenančios moters ieškinį. Moteris nurodė, kad jos po santuokos, sudarytos užsienyje, įgyta pavardė Lietuvoje išduotame santuokos liudijime būtų įrašyta su „W“, o ne „V“ raide. Ji teigė, kad Austrijoje raidė „V“ neegzistuoja.
Teismų praktiką formuojantis LAT pažymėjo, kad egzistuojanti konstitucinė doktrina ir teisinis reglamentavimas įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, o tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškai, naudojant lietuvių kalbos raidyne esančias raides, taip pat ir visi civilinės būklės aktų įrašai turi būti atliekami pagal lietuvių kalbos taisykles.
Pasak teismo, įstatymų leidėjas turi diskrecijos teisę nustatyti, kad to paties paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę galima įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja. Tai neprieštarautų Konstitucijos 14 straipsniui bei konstitucinei doktrinai.
„Tokiu atveju įstatymų leidėjas turėtų nustatyti asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje nevalstybine kalba pagrindus, taip pat tai, kokiais objektyviais kriterijais vadovaujantis asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje gali būti rašomi ne lietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, tačiau kol kas šis teisinis reglamentavimas nėra sukurtas“, – teismo teigimu, kai reglamentavimas bus sukurtas, Austrijoje gyvenanti moteris turės galimybę kreiptis dėl jos vardo ir pavardės įrašymo Lietuvos piliečio paso kituose skyriuose nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma.